Kalbėdamas Lrt.lt, ekonomistas R.Kuodis žibalo į ugnį šliūkštelėjo pareiškęs, kad viena didžiausių blogybių, trukdančių valstybės valdomoms energetikos įmonėms tarnauti visuomenės interesui, yra jų pelno siekimas bei ydinga reguliavimo schema. Reaguodamas į tokį požiūrį „Lietuvos energijos“ vadovas ir valdybos pirmininkas Dalius Misiūnas vz.lt vaizdo konferencijoje aiškino, kad „energetikos įmonių grupė negali būti kažkur per vidurį: arba įmonė dirba efektyviai ir uždirba pelną ir dalį jo atiduoda vartotojams, mažindama tarifą, arba iš esmės turi būti keičiamas reguliavimas. Jis nurodytų, kad įmonės turėtų patirti tik sąnaudas ir jas kompensuoti“.
„Vienas iš pagrindinių energetikos sektoriaus tikslų buvo, yra ir bus – skaidrumas. Tačiau, jeigu „Lietuvos energija“ atliktų funkcijas, susijusias tik su pirkimu, pardavimu ir perdavimu, tai ji virstų valstybės valdoma energetikos pirkimo agentūra. Tokia valstybės struktūra nebūtų skaidri, joje būtų daug erdvės korupcijai“, - įsitikinęs eVersus kalbintas energetikos ekspertas. Pasak jo, dabar ši bendrovė turi valdybą, moka dividendus į valstybės biudžetą, o svarbiausia – gali įgyvendinti strateginius energetikos projektus.
„Išklausius Kuodžio, kyla klausimas: ar „Lietuvos energija“ yra socialinė, ar gamybinė įmonė? Aš supratau, kad jis siūlo, jog „Lietuvos energija“ iš UAB būtų pertvarkyta į specialios paskirties įmonę ir ši įmonė turėtų būti reguliuojama visai kitų įstatymų nei yra dabar“, - eVersus komentuoja smulkusis „Litgrid“, „Lesto“ ir „Lietuvos energijos“ akcininkas Vidmantas Martikonis. Jo požiūriu, dėl energetikos įmonių turėtų apsispręsti ir galutinį sprendimą priimti tik jų savininkė – valstybė.
„Aš laikausi nuomonės, kad valstybė turėtų sau pasilikti 50+1 proc. energetikos įmonių akcijų, o likusias - parduoti biržoje arba strateginiam investuotojui“, - teigia Martikonis. Tačiau jis dar kartą akcentuoja, kad dėl visų šių klausimų pirmiausia turėtų apsispręsti energetikos įmonių savininkė – valstybė, nes Lietuvoje vis dar egzistuoja ydinga praktika - keičiasi politikai, keičiasi energetikos politika ir jos įmonių vadovai.
Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis, skirtingai nei Kuodis, nėra toks kategoriškas dėl monopolinių energetikos įmonių uždirbamo pelno: jos turi siekti pelno, bet tai turi būti reguliuojama.
„Rugsėjo pabaigoje Vyriausybė priėmė nutarimą, kuris „Lesto“ ir „Litgrid“ pelną leidžia skaičiuoti nuo į finansines ataskaitas įtrauktos turto vertės, kuri ženkliai didesnė, nei buvo naudojama neatsižvelgiant į „popierinį“ perkainavimą. Skaičiuojama, kad dėl to po 10 metų elektra gali pabrangti 18 ct/kW. Verslui ir visuomenei tai nėra priimtina“, - teigia Plunksnis. Skirtingai nei Kuodis, jis mano, kad energetikos įmonės turėtų likti biržoje, tačiau turėtų būti nustatytos labai aiškios reguliavimo taisyklės. Tai turi nustatyti Seimas ir tos taisyklės negali būti kaitaliojamos pagal politines užgaidas ar Vyriausybės nutarimais.
„Dabartinė tendencija tokia, kad reguliavimas keičiamas pelningumo didinimo linkme. Iš akcijų kainų matyti, kad investuotojai tuo yra patenkinti. Bet vertėtų nepamiršti, kad vieną dieną Vyriausybė padidina tarifus, o kitą dieną gali ir sumažinti, todėl privatūs investuotojai visuomet rizikuos“, - neabejoja V.Plunksnis.
