„Pavyzdžiui, Kaune šiais metais bus įrengta 208 megavatų (MW) biokuro šilumos gamybos šaltinių. Įvertinus atliekų deginimo šilumos gamybos 74 MW galios projektą, būtų pasiekta optimali Kaunui 282 MW šilumos galia. Kauno mieste ketinimus vykdyti biokuro projektus yra pareiškę investuotojai, kurių įrengtoji suminė galia sudarytų papildomai per 400 MW šiluminės galios. Kartu paėmus ši galia žymiai viršytų Kauno miesto šilumos poreikį. Todėl investuotojams, ypač „Lietuvos energijai“, kyla reali perinvestavimo grėsmė. Lėšos būtų išvaistytos. Privatūs investuotojai bankrutuotų, o mokesčių mokėtojai dėl valstybės nerentabilių investicijų patirtų nuostolius“ – pabrėžė Lietuvosšilumos gamintojų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas..
Jis sakė, kad 2015 metais pradėjus veikti elektros perdavimo linijai „NordBalt“ Lietuvos elektros rinkoje kaina turėtų kristi apie 30-35 proc.
„Gamtinių dujų kainai krentant tikėtina, kad šilumos kainos aukcionuose kris iki 8-9 ct/kWh. Visi šie pasikeitimai lemia, kad Vilniaus ir Kauno kogeneracinių elektrinių projektų atsiperkamumas nuo 2016 metų padidės iki daugiau nei 50 metų – elektrinės taps nerentabiliomis ir didins šilumos kainas“, – prognozavo energetikas.
Finansiškai nevykusiu projektu V.Stasiūnas pavadino ir bendrovės „Fortum“ Klaipėdos atliekų kogeneracinę elektrinę, skelbtą kaip labai sėkmingu ir sektinu pavyzdžiu.
Pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pateiktus skaičiavimus, svarstant „Fortum Klaipėda“ bazinę šilumos gamybos kainą, nustatyta, kad parduodant šilumą už 3,4 ct/kWh (skaičiuojant eurais), o elektros energiją už 8,6 ct/kWh per metus įmonė iš šilumos veiklos gautų per 2,6 mln eurų pelno, bet iš elektros gamybos veiklos turėtų beveik 1,4 mln eurų nuostolio. Dėl to šis projektas atsipirks tik maždaug po 90 metų – tai nesėkmingų investicijų pavyzdys, kuris neužtikrina siektino šilumos kainų mažėjimo ir potencialiai didina šilumos ir atliekų tvarkymo kainas.
Vilniuje ir Kaune investuojant tik į atliekų panaudojimą šilumos gamybai ir atsisakant perteklinių investicijų į elektros gamybą, vietoje apie 548 mln. eurų planuotų investicijų užtektų 283 mln eurų. To pakaktų užtikrinti maksimaliai mažas šilumos kainas.
Sutaupytus apie 265 mln. eurų LŠTA siūlo panaudoti energijos švaistymo daugiabučiuose mažinimui. LŠTA siūlo sutaupytas lėšas investuoti šilumos vartojimo daugiabučiuose mažinimui: vidaus šildymo ir karšto sistemos subalansavimui, termostatinių ventilių ir individualios bei išmaniosios šilumos apskaitos įrengimui.
Įgyvendinus šias priemones šilumos vartojimas ir atitinkamai sąskaitos už šilumą sumažėtų 30 proc., taip būtų ne tik sutaupyti gyventojų pinigai, bet ir įgyvendinta ES vartojimo efektyvumo direktyva.
