Tokia svarbiausia įžvalga nuskambėjo Davose Vokietijos savaitraščio „Die Zeit“ ir teisės bei mokesčių klausimais įmones konsultuojančios kompanijos CMS organizuotoje diskusijoje „The Future of Energy“ („Energetikos ateitis“).
Joje vienintelis iš Baltijos šalių dalyvavo Energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Dalius Misiūnas.
- „Die Zeit“ pristatydamas savo renginį „Davos 2015“ pabrėžė, kad jame politikos ir verslo atstovai – tarptautinių energetikos kompanijų vadovai, dalyvaus tik su asmeniniais kvietimais (vok. persönliche Einladung). Kaip į tokį prestižinį sąrašą pavyko pakliūti valstybės valdomai „Lietuvos energijai“ ir dar iš mažos šalies?
– Kvietimą gavome iš „Die Zeit“ laikraščio. Lietuvai duris į šio verslo lyderių diskusijas Davose atvėrė efektyvi ir plataus masto energetikos sektoriaus pertvarka. Atkreipti dėmesį, manau, padėjo ir tai, kad prieš metus dalyvaudamas ekonomikos forume Lenkijoje, šio leidinio žurnalistui daviau interviu apie Lietuvos energetiką.
Šiame renginyje taip pat pasisakiau bendroje diskusijoje po pagrindinių pranešėjų. Diskusijoje ir pokalbiuose išgirsta informacija apie elektros prekybą, atsinaujinančių energetikos šaltinių plėtrą Vokietijoje, SGD rinkos situaciją, Nigerijos SGD kompanijos planus, JK branduolinių elektrinių projektus patvirtino, kad „Lietuvos energija“ yra teisingame kelyje.
- Prognozės yra nedėkingas dalykas, bet kai vienoje vietoje susirenka tiek energetikos grandų, tai turbūt jų nebuvo išvengta?
– Galima teigti, kad terminas „juodasis auksas“ po truputį praranda savo prasmę: pirmą kartą nuo 1924 metų pasaulinę naftos kainą nustato ne karteliniai ją išgaunančių šalių susitarimai, o laisvosios rinkos principai. Dabar „Brent“ rūšies naftos barelio kaina – 49,05 USD, tačiau tai nėra dugnas – 1998 metais ji buvo nukritusi iki 24 USD už barelį.
Dabartinę padėtį puikiai atspindi kažkada JAV ekonomisto Edgaro Fiedlerio pasakyta mintis: „Jei prognozuoji, daryk tai dažnai“. Viskas taip greitai keičiasi, kad ilgalaikės prognozės praranda prasmę, nors kai kurių arabų šalių atstovai brėžia gana aiškų orientyrą – naftos barelis niekada nebekainuos 100 USD. „Die Zeit“ surengtoje diskusijoje nuskambėjo ir kita taikli frazė: „Aš galiu prognozuoti kainą arba datą, bet niekada – abiejų šių veiksnių“.
- Pernai birželį „Brent“ rūšies naftos barelis dar kainavo daugiau nei 110 USD, o dabar – mažiau nei 50 USD. Gal Davose pavyko išgirsti, kada bus pasiektas dugnas?
– Kalbant apie naftos kainos dinamiką galime prisiminti 2005 metus, kai sausio mėnesį kaina buvo nukritusi iki 45 USD už barelį, tačiau jau po kelių mėnesių vėl ėmė ropštis aukštyn, perkopė 50 USD ir brango toliau. Tačiau naftą išgaunantis verslas atskleidė įdomią tiesą: nepaisant kainos svyravimų, jų pelno marža iš esmės nesikeičia.
Pavyzdžiui, kai nafta kainavo 10 USD, marža buvo 10 – 15%, o kai jos kaina pakilo iki 100 USD, marža išliko tokia pati. Tokį stabilų pelną garantuoja tam tikras pinigų, susijusių su gręžimo sąnaudomis, mokesčiais ir kitais veiksniais, pasiskirstymas vertės grandinėje. Tokia tendencija vyrauja ir dabar: kai naftos kaina krenta, prie to prisitaiko visi grandinės dalyviai.
Gerai yra tai, kad visi pinigai, kurių dėl kainos mažėjimo nesumokame už naftą, grįžta į ekonomiką. Vis dėlto, prognozuojama, kad per kitus 20 metų energijos poreikis gali išaugti apie 40 proc. Šio augimo didžioji dalis teks Indijai ir Kinijai – šalims, kuriose milijonai žmonių vis dar neturi prieigos prie elektros.
- Mūsų naujiena – suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas Klaipėdoje. Ar diskusijoje apie energetikos ateitį buvo kalbėta šia Lietuvai aktualia tema?
– Kalbėjusieji apie SGD rinką nuteikė optimistiškai. Pasak jų, ji keisis iš esmės, augs ir taps labai svarbia energetikos dalimi. Didžiosios energijos rajūnės – Indija ir Kinija – didins dujų vartojimą, o tai darys esminę įtaką SGD rinkai. Dėl pingančios naftos dabar peržiūrima nemažai SGD tiekimo sutarčių, ypač – pozicijos dėl kainos, o tai darys įtaką ir finansų rinkoms.
Kai padidėjo pasiūla, SGD kaina sumažėjo, OPEC dėl to nesiėmė jokių veiksmų, todėl susidarė prielaidos laisvos rinkos principams. Didesnei pasiūlai įtaką daro ir skalūnų dujų bumas JAV. Pasirengimas jų gavybai truko kelis dešimtmečius, tačiau ištobulinus technologijas, pradėti naują gavybą tetrunka kelis mėnesius.
Svarbi aplinkybė: skalūnų dujų geografija, palyginti su įprastinėmis, yra gerokai platesnė, o vieną didžiausių jų rezervų turi Kinija. Kita vertus, dujų gavyba yra labai sukoncentruota – 4 valstybės išgauna daugiau kaip 50% šio energijos išteklio. Pinganti nafta neskatina naujų investicijų į gavybos verslą, o tai darys įtaką naftos kainai po 5 – 7 metų.
- Paminėjote, kad dėl Kinijos ir Indijos paklausa energijai tik didės. Šiuo metu dėl mažesnės kainos labai palankiai vertinami atsinaujinantys energetikos šaltiniai. Ar nenutiks taip, kad jie nukonkuruos dujas arba iš viso – pasaulyje pritrūks naftos?
Dabartiniai dujų gavybos pajėgumai yra visiškai išnaudojami, todėl jie negalės patenkinti didėjančios paklausos. Vis dėlto prognozuojama, kad dalis papildomos energijos bus pagaminta iš dujų, nes atsinaujinantys energijos šaltiniai per artimiausius 50 metų, regis, nesugebės pakeisti iškastinio kuro.
Diskusijoje „The Future of Energy" taip pat buvo atkreiptas dėmesys, kad debatai apie tai, kad vieną dieną nafta baigsis, jau seniai prarado prasmę. Naftos ar jos pakaitalo niekada nepritrūks, nes atsiras „kažkas kita“ – juk akmens amžius baigėsi ne todėl, kad nebeliko akmenų... - Kaip pramonės lyderiai mato branduolinės energetikos ateitį?
– Daugelio kalbėtojų nuomone, jos ateitis labiau priklauso nuo visuomenės požiūrio ir šalių politikos, o ne nuo ekonominių rodiklių.
Neabejojama, kad artimiausiu metu į branduolines elektrines investuos tik įvairių šalių vyriausybės, bet ne privatus verslas.
