Rusijoje daugelis verslininkų puikiai suvokia, kad įveikti krizę valstybė gali tiktai susitaikiusi su Vakarais.
Bet Kremlius nusprendė remtis vien savo ištekliais, tarsi kokia Šiaurės Korėja.
Ambicijų nestokoja
Premjerui Dmitrijui Medvedevui ir finansų ministrui Antonui Siluanovui jų sukurptas planas labai patiko.
„Jei reitingų agentūros būtų žinojusios, kaip mes kovosime su krize, Rusijos kredito reitingas nebūtų pažemintas iki šiukšlių lygio“, – aiškino ministras.
Vyriausybės tikslas – biudžetas be deficito jau 2017 metais. Tai planuojama atsižvelgiant, kad naftos barelis kainuos 70 JAV dolerių.
Dabar kaina nesiekia nė 50 dolerių, todėl šįmet valstybės išlaidos bus nurėžtos 10, o kitąmet – 5 proc.
Rusijos valdžia iš viso ketina išleisti 2,34 trln. rublių (30,4 mlrd. eurų) naujam planui įgyvendinti. Didžiausią lėšų dalį šalis skirs federalinėms skoloms, pensijoms ir bankų rekapitalizacijai.
Verslui aiškiau netapo
38 puslapių dokumentą, kuriame paskelbta 60 tezių, valdžia žada prireikus papildyti. Greičiausiai reikės, nes verslo atstovams jame daug kas nesuprantama.
Skelbiama, kad bus stabdomi nauji infrastruktūros projektai (išskyrus Krymą ir Sevastopolį). Tačiau būtent prasta infrastruktūra yra viena kliūčių Rusijos ekonomikai augti.
Užtat gynybai skiriamos lėšos nebus karpomos. Socialinėms išlaidoms numatyta netgi pridėti, nes Kremlius nenori, kad pensininkai imtų mitinguoti.
Šalies verslininkai jau seniai reikalauja mažinti mokesčių naštą, šalinti biurokratines kliūtis, suteikti daugiau ekonominės laisvės. Net ir regionų valdžia reikalauja iš Maskvos vienur ar kitur steigti specialias ekonomines zonas, kuriose pagal vakarietiškas taisykles būtų galima užsiimti verslu.
Plane apstu tik abstrakčių frazių. Pavyzdžiui, numatyta padėti smulkiajam ir vidutiniam verslui sumažinus finansines ir administracines išlaidas. Užsiminta, kad bus stabilizuojama mokesčių sistema. O toliau – migloti pažadai sudaryti sąlygas privačioms investicijoms, remti verslininkų siūlymus.
„Visa tai girdime jau ne pirmus metus. Kodėl turėčiau tikėti, kad dabar valdžia tikrai ištesės pažadus?“ – „Lietuvos rytui“ sakė nedidelės Uralo mašinų gamyklos savininkas Vasilijus Sergejevas.
Nurodyta pasitempti
Beje, nepatenkinti ir Rusijos ekonomikos milžinai – naftos, dujų ir kitų šakų valstybės valdomų kompanijų vadovai.
Pastaraisiais metais jie nuolat buvo liaupsinami Kremliaus koridoriuose už itin efektyvų darbą ir didžiulį įnašą į šalies biudžetą.
Tačiau kovos su krize programoje skelbiama: „Reikės radikaliai pagerinti valstybės kontroliuojamų įmonių valdymą ir darbo efektyvumą.“
Vadinasi, Kremlius dabar jau nepatenkintas. Kas nutinka patekusiems į valdžios nemalonę, Rusijoje pavyzdžių nestinga.
Svajoja apie didesnes kainas
Vis dėlto blogiausia, kad D.Medvedevo ir A.Siluanovo išgirtame plane nenumatyta nieko, kas padėtų atsikratyti priklausomybės nuo gamtinių išteklių – daugiausia naftos ir dujų.
Mat į pastarąją duobę Rusijos ekonomika pateko būtent dėl to, kad pasaulyje smarkiai krito šių žaliavų kainos. Dolerių kriokliai virto senkančiais upeliais.
Šalyje iš esmės niekas nesirūpino kitų verslo šakų plėtra. Todėl net ir naftos ar dujų verslovės negali išsiversti be vakarietiškos įrangos, nes Rusijoje nieko panašaus negaminama.
Užuot pasinaudojusi proga skatinti ekonomikos įvairovę, Maskva toliau meldžiasi naftai.
Kovos su krize plane nubrėžtos aiškios gairės: nafta pradeda brangti, šis sektorius Rusijoje išbrenda iš nuosmukio, sumažėjus rublio vertei rusiški produktai tampa itin konkurencingi užsienio rinkose ir taip toliau.
„Dėl to sumenks infliacija vartojimo rinkoje ir krizės įtaka Rusijos šeimų gyvenimo kokybei bus sumažinta“, – skelbiama dokumente. Telieka mažos smulkmenos – kad naftos barelis stebuklingai pabrangtų bent dvidešimčia dolerių.
