Iš šiukšlių gaminama energija
Uostamiesčio pakraštyje užpernai pastatyta „Fortum" termofikacinė elektrinė per pirmuosius pilnus savo veiklos metus bendrovei „Klaipėdos energija“ patiekė apie 350 Gwh šilumos energijos. Dar pagaminta ir 130 MWh elektros energijos, perduotos į Lietuvos energetikos tinklus.
Tokiam kiekiui šilumos ir elektros energijos išgauti prireikė 135 tūkst. tonų biokuro ir 141 tūkst. tonų komunalinių bei pramoninių atliekų. Termofikacinė jėgainė pajėgi paversti pelenais kur kas daugiau šiukšlių. Jos projektinė galia – apie 260 tūkst. tonų sudegintų rūšiuotų atliekų.
Tiesa, poveikio aplinkai dokumentuose nurodyta, kad bet kokiu atveju 30 proc. antrinės suomių bendrovės “Fortum Klaipėda“ naudojamų žaliavų turi sudaryti ne atliekos, o biokuras. Pernai termofikacinė jėgainė pagamino apie 40 proc. Klaipėdos miesto šilumos vartotojams reikalingos šilumos energijos.
Klaipėdos regiono atliekų tvarkytojai už kiekvieną termofikacinėje elektrinėje sudegintą šiukšlių toną „Fortum“ su pridėtinės vertės mokesčiais moka apie 90 litų. Tuo tarpu biokurą įmonė rinkos kainomis perka savo lėšomis. Vežti atliekas iš kitų regionų sąvartynų buvo uždrausta.
Aplinkos apsaugos agentūros sprendimu praėjusių metų pabaigoje pakeistas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimas „Fortum Klaipėda“ jėgainei suteikė teisę deginti nepavojingas komunalines atliekas po antrinio rūšiavimo, atgabentas iš visos Lietuvos.
Šilumos kainos sumažėjo
Įmonės „Fortum Klaipėda“ elektrinei leidus naudojamų buities ir gamybos atliekų kiekį padidinti iki 70 proc., per metus sudeginamų šiukšlių čia gali pagausėti iki 180 tūkst. tonų. Pernai gruodį ši įmonė pripažinta valstybės reikšmės atliekų tvarkymo objektu.
„Ilgai lauktas sprendimas leisti atsivežti atliekų iš kitų šalies regionų mums yra itin reikšmingas. Pasikeitus deginamų žaliavų balansui, darbuosimės efektyviau, sustiprės įmonės pozicijos energetikos rinkoje – galėsime tiekti daugiau pigesnės šilumos. Dar viena svarbi aplinkybė – mažiau šiukšlių bus laidojama sąvartynuose“, – kalbėjo „Klaipėda Fortum“ direktorius Juozas Doniela.
„Fortum Heat Lietuva“ generalinis direktorius Vitalijus Žūta tvirtina, kad tiekiant termofikacinėje jėgainėje pagamintą energiją, uostamiesčio gyventojai nepralaimėjo: „Šilumos kaina vartotojams sumažėjo apie 30 proc. – Klaipėdai sutaupėme daugiau 15 mln. litų. Šitaip vienu metu sprendžiamos ir ekologijos, ir pigesnės energijos gamybos problemos“.
Praėjusių metų pabaigoje Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai priėmus nutarimą dėl „Fortum Klaipėda“ šilumos gamybos bazinės kainos dedamųjų nustatymo, įmonė pasirašė sutartį su bendrove „Baltpool“ dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų. Jau nustatytos bazinės šilumos kainos dedamosios pirmiesiems jų galiojimo metams.
Briuselis baugina sankcijomis
Lietuvoje kasmet susikaupia apie 700-800 tūkst. tonų buities ir gamybos atliekų. Leidus jas gabenti į pajūrį iš kitų apskričių ir deginti „Fortum“ jėgainėje, ši įmonė visko negalės neapžioti. Visoms šiukšlėms sudeginti reikėtų dar dviejų panašaus pajėgumo termofikacinių elektrinių. Jų statybos numatytos strateginiuose planuose, tačiau dėl įvairių priežasčių dar nepradėtos.
Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) vadovo Šarūno Reikalo manymu, toks delsimas ateityje gali skaudžiai smogti Lietuvos ekonomikai: „Pagal Europos Sąjungos direktyvas aplinkos taršos mokestis už kiekvieną į sąvartynus nugulusią toną 2020 metais gali šoktelėti iki 155 litų. Jeigu visas surinktas šiukšles rūšiuotume ir degintume, gyventojai, juridiniai asmenys mokėtų mažiau“.
„Fortum Klaipėda“ jėgainės veikla iš esmės nepagerino gėdingos statistikos – Lietuva pagal sąvartynuose laidojamų buities ir gamybos atliekų kiekį vis dar pirmauja Europoje. Prieš ketverius metus regionų sąvartynuose nuguldavo apie 94 proc. surinktų šiukšlių. Panaši padėtis Rumunijoje, Bulgarijoje, Graikijoje, kitose Baltijos valstybėse.
Europos Sąjungos vidurkis – 38 proc. sudeginamų buities ir gamybos atliekų. Bene toliausiai šioje srityje yra pažengę skandinavai. Švedijoje sudeginama beveik pusė surenkamų šiukšlių, 36 proc. – perdirbama, 14 proc. – kompostuojama. Sąvartynuose švedai laidoja tik 1 proc. visų atliekų.
Skandinavijoje šiukšlių deginimo įmonėms nedraudžiama atsivežti atliekų iš kitų regionų ir net iš kitų užsienio valstybių. Nemažai supresuotų šiukšlių laivais atplukdoma iš šiltesnio klimato šalių, kurioms energijos išteklių užtenka.
