Pasak lietuviško kapitalo bendrovės „Energijos tiekimas“ direktoriaus Algirdo Juozaponio, pagrindinė elektros energijos kainos mažėjimo priežastis – šiltoki sausio orai sumažino elektros energijos paklausą. Įtakos kainoms turėjo ir stabili elektros energijos pasiūla.
Vidutinė sausio mėnesio temperatūra buvo -0,4 laipsniai šalčio, – 4,7 laipsnio aukštesnė negu standartinė šio mėnesio norma (-5,1°C). Todėl, palyginti su gruodžiu, elektros energijos paklausa Lietuvos rinkoje sumažėjo 1,3 proc.
Pasak „Energijos tiekimo“ vadovo, sausiui nebūdingi, šiltoki orai padidino ir pigios Latvijoje gaminamos hidroenergijos pasiūlą. Gamybos apimtys Latvijos hidroelektrinėse praėjusį mėnesį išaugo beveik dvigubai.
Hidroelektrinėse buvo pagaminta daugiau nei 40 proc. visos Latvijoje pagamintos elektros energijos.
Be to, nebuvo reikšmingų pralaidumų apribojimų Lietuvai svarbiose jungtyse tarp Latvijos ir Estijos bei „Estlink“.
Mažiausia elektros energijos kaina biržoje (mažiau nei 3 euro ct/kWh) užfiksuota sausio 2-4 d. A. Juozaponio teigimu, tokias kainos tendencijas nulėmė dėl šventinio periodo smarkiai nukritusi paklausa ir išaugusi generacija vėjo jėgainėse – ji šiuo periodu sudarė net 18 proc. viso Lietuvos suvartojimo.
Bet kokius elektros energijos kainos pokyčius augimo linkme NPS LT kainų zonoje lėmė tik jungčių pralaidumų apribojimai (pavyzdžiui, „Estlink“ pralaidumas sausio 4-5 d. sumažėjo iki 860 MW) bei dėl Švedijos atominių elektrinių gamybos sustabdymo 36 proc. sumažėjusi pasiūla iš Suomijos.
„Vasarį sinoptikai pranašauja dar šiltesnį, iškristi turėtų ir daugiau nei įprasta kritulių. Todėl galima daryti prielaidą, kad hidroelektrinių rezervų lygis bus pakankamas ir tai užtikrins stabilią kainą biržoje, ypač mėnesio pradžioje. Ji gali padidėti tik antroje mėnesio pusėje, kai bus ribojami kai kurių jungčių pralaidumai“, – sakė A.Juozaponis.
Pralaidumai iš Kaliningrado srities nuo vasario 16 d. bus apriboti iki 130 MW, taip pat planuojami apribojimai tarp Estijos ir Latvijos bei Latvijos ir Lietuvos.
