„Pagrindinėje mūsų kaimo gatvėje apšvietimo stulpai yra, bet jie šviečia tik iki 9 vakaro, -rankomis skėsčioja mokytojas Jonas Urba. Lempos yra, o apšvietimo – ne. Kažkaip neteisingai gaunasi“.
„Dabar savivaldybės taupo išjungdamos gatvių apšvietimą. To nebereiks daryti modernizavus apšvietimo sistemas“, – sako Viešųjų investicijų plėtros agentūros (VIPA) gen. direktorius Gvidas Dargužas. Jo teigimu, modernizavimas padėtų žymiai sumažinti elektros energijos sąnaudas.
„Žmonės dažnai net nežino, kad gatvių apšvietimui kasmet išleidžiami milijonai“, – sako pašnekovas. Vien Vilniuje ir Kaune per metus per metus gatvių apšvietimui skiriama apie 5,8 mln. eurų.
Apšvietimo sistema – jau atgyvenusi
Iš viso Lietuvoje yra 186 tūkst. gatvių šviestuvų. Specialistų skaičiavimais, gatvių (ir geležinkelių) apšvietimo tinklo ilgis visoje Lietuvoje yra 10 500 km.
Kaip būtų liūdna, bet didžioji dalis minėtų gatvių lempų ir šviestuvų yra gerokai pasenę tiek fiziškai, tiek morališkai. O pasenusiai įrangai eksploatuoti yra sunaudojami didžiuliai elektros energijos kiekiai ir darbo jėgos resursai.
Atlikti vertinimai parodė, kad vien apšvietimo įrangos ir elektros įrangos remonto sąnaudos yra beveik 2 kartus didesnės už apšvietimo įrangos ir elektros įrangos priežiūros sąnaudas. Tai patvirtina, kad gatvių apšvietimo įranga yra pasenusi ir šioje srityje yra būtinos investicijos.
Savivaldybių pateikti duomenys taip pat rodo, kad apšvietimo sistemoje nėra galimybės automatiškai reguliuoti apšvietimo intensyvumo ir (arba) automatiškai aptikti šviestuvų gedimų.
Visi apšvietimo intensyvumo reguliavimai yra atliekami mechaniškai, o šviestuvų gedimai yra nustatomi per vizualinę apžiūrą.
Lietuvos šviestuvų didžiąją dalį (83 proc.) sudaro šviestuvai su natrio lempomis, gyvsidabrio garų lempomis (13 proc.) ir metalo halogeno lempomis (4 proc.). Naujų natrio lempų gamintojo nurodytas naudojimo laikas yra 3,3–6,6 metų.
Šiuo metu alternatyva natrio lempoms pasaulyje yra laikomos LED lempos, kurių gyvavimo laikotarpis yra iki 23 metų (jei lempa veikia 12 valandų per dieną 365 dienas per metus).
Sutaupys 50 proc. energijos
Lietuvoje energijos vartojimo efektyvumas per pastarąjį dešimtmetį (2000–2010 m.) sparčiai augo. 2010 m. galutinės energijos vartojimo intensyvumas Lietuvoje, buvo 21,5 proc. mažesnis nei 2000 m. Nepaisant teigiamų energijos intensyvumo pokyčių, Lietuvoje energijos suvartojama žymiai daugiau nei vidutiniškai ES ar atitinkamose senosiose ES šalyse narėse.
Nemažas energijos taupymo potencialas yra modernizuojant gatvių apšvietimą. 2014–2020 m. ES finansinio programavimo laikotarpiu Lietuva, sėkmingai įgyvendinusi gatvių apšvietimo modernizavimo projektus, galėtų šioje srityje sutaupyti iki 50 proc. energijos. Kadangi siekiama kuo daugiausiai sutaupyti energijos ir efektyviau investuoti, prioritetą ketinama skirti investuojant į didžiųjų miestų gatvių apšvietimo projektus.
Reikia pastebėti, kad 2007–2013 m. periodu ES fondų lėšomis nebuvo įgyvendinta nė viena priemonė, skirta gatvių apšvietimo modernizavimo projektams. Gatvių apšvietimo tinklai pastaraisiais metais buvo renovuojami savivaldybių lėšomis arba skolinantis iš komercinių bankų. Taip pat iki šiol praktiškai visos investicijos į gatvių apšvietimo tinklus buvo skirtos ne siekti energijos vartojimo efektyvumo, bet sutaisyti bei renovuoti sugedusius šviestuvus.
Gatvių apšvietimo tinklai taip pat modernizuoti tais atvejais, kai buvo atliekama esminė kelių rekonstrukcija. Naujos technologijos buvo diegiamos tik pavieniais atvejais, kaip kad tiesiant naujus kelius. Pavyzdžiui LED tipo šviestuvais apšviestos Vilniaus vakarinio aplinkkelio atkarpos.
Nauda ir Lietuvos verslininkams
Tikimasi, kad pagal 2014–2020 m. ES finansines priemones atnaujinus apšvietimo valdymo sistemą, bus ne tik taupomos savivaldybių biudžeto lėšos ar efektyviai valdomas gatvių apšvietimo tinklas, bet tokiu būdu taip pat užtikrintas gyventojų bei svečių saugumas, taip pat sumažės oro užterštumas.
Gatvių apšvietimo modernizavimo projektas turėtų paskatinti ir lietuvių gamintojus. „Yra tikrai stiprių įmonių, kurios galėtų prisidėti kuriant gatvių apšvietimo valdymo sistemas. Apšvietimo stulpai ir susijusi įranga galėtų būti gaminama Lietuvoje. Taip pat ir darbas, kurį darys lietuvių įmonės“, – skaičiuoja G.Dargužas.
