Gamintojai teigia, kad šiluma atpigo dėl didelės nepriklausomų jos gamintojų konkurencijos, o energetikos ekspertų manymu, nėra objektyvių prielaidų per mėnesį šilumos kainai staiga sumažėti 15 proc. Todėl įtariama, kad čia galimas kainų dempingas „rinkimų proga“ – šilumos kaina po jų vėl grįš į buvusias aukštumas, mat ilgai pardavinėti taip pigiai šilumą kai kurios įmonės tiesiog neišgalės.
„Kauno energijos“ atstovas ryšiams su visuomene Ūdrys Staselka pripažino, jog iš dalies šilumos kainos sumažėjimą kovo mėnesį lėmė Kauno termofikacijos elektrinės pasiūlyta maža kaina ir planuojamas patiekti gana didelis šilumos kiekis, tačiau pabrėžė, kad esminę įtaką kainai sumažėti turėjo „Kauno energijos“ įvykdytos investicijos į „Inkaro“, „Šilko“ ir Petrašiūnų elektrinės biokuro katilines ir dėl to 21,5 proc. (nuo 4,84 euro cento už kilovatvalandę iki 3,80 euro cento) sumažėjusios lyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.
Kauno termofikacijos elektrinės generalinis direktorius Evaldas Paulavičius dienraščiui teigė, kad bendrovė, nesumažinusi šilumos kainos, nebūtų laimėjusi aukciono tiekti šilumą kovo mėnesį, nes Kaune labai aštri konkurencinė kova tarp šilumos gamintojų. Tačiau jis neatskleidė, ar įmonės perkamos gamtinės dujos atpigo tiek, kiek ir aukcionui pasiūlyta šilumos kaina – daugiau kaip 30 proc.
