40 metų Norvegija džiaugėsi naftos ištekliais, glūdinčiais Šiaurės jūroje.
Dabar norvegai jau baiminasi, kad jie gali nusiristi iki kaimynų gyvenimo lygio.
Turbūt nė vienos išsivysčiusios pasaulio šalies gyventojai nedirba tiek mažai kiek norvegai.
Nepaisant to, atlyginimai du kartus aukštesni nei JAV, nedarbo lygis siekia vos 3,7 proc.
Prie tokios gerovės norvegai įpratę, bet dabar, kaip rašoma leidinyje „Financial Times“, jiems iškilo grėsmė.
Nuo to laiko, kai naftos kainos smuktelėjo žemyn, susverdėjo ir ekonominis pagrindas po kojomis. Be to, naftos jau 15 metų išgaunama mažiau.
„Naftos burbulas, prie kurio buvome įpratę, privertė mus užmiršti faktą, kad naftos gamyba sumažėjo.
Dabar burbulas sprogo. Turime stengtis kuo mažiau būti priklausomi nuo naftos išteklių ir pažvelgti realybei į akis“, – tvirtino „Nordea Bank“ analitikė Thina Saltvedt.
Akivaizdu, kad norvegams teks keisti požiūrį ir į kitas Skandinavijos šalis, tarkim, Švediją, kuri ne tokia turtinga.
„Mes vėl valtyje sėdėsime vis arčiau kaimynių“, – teigė Norvegijos centrinio banko valdytojas Oysteinas Olsenas.
Norvegus itin erzina tai, kad naftos kaina smuktelėjo būtent tuo metu, kai pramonė tiek daug, kaip niekada anksčiau, investavo į naftos išteklių išgavimą.
Dabar norvegų laukia dvigubos pagirios – reikšmingai mažėja investicijų ir spėriai mažėja pajamos.
Bet ne visų požiūris toks dramatiškas.
„Nafta ir toliau bus mums svarbi. Pusė mūsų išteklių dar glūdi žemėje“, – sakė O.Olsenas.
Išties neatrodo, kad Norvegijai smogtų krizė.
Nepaisant naftos kainos kritimo, praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį šalies ekonomika augo 0,9 proc. Tačiau norvegai yra įpratę prie aukšto gyvenimo lygio, todėl ir bet koks kritimas labai skaudus.
Šalies ekonomistai įspėja, kad ant savo turtų besiilsintys norvegai nepakankamai ruošiasi laikui po didžiojo naftos bumo.
„Ir gyventojai, ir politikai pradeda apie tai galvoti, bet jie nesitikėjo, kad visa tai rutuliosis taip greitai“, – sakė T.Saltvedt.
