Buvę šilumos tiekėjai iš Ukmergės rajono savivaldybės ir jos valdomos įmonės „Ukmergės šiluma“ bandė išsireikalauti 4,5 mln. eurų, tačiau teismas jų ieškinį patenkino tik iš dalies, priteisdamas 82 proc. reikalautos sumos.
Energetikos įmonių grupės „E energija“ valdoma šilumos tiekimo bendrovė „Miesto energija“ savo ieškiniu prašė teismo priteisti kompensaciją už visus atliktus šilumos ūkio pagerinimus bei iš jos perimtą naujai sukurtą ar įgytą turtą, taip pat kompensaciją dėl atsiradusių kuro ir vandens kainų skirtumo ir už patirtus tiesioginius nuostolius dėl to, jog atsakovai neįvykdė savo pareigos – neįdarbino be darbo likusių bendrovės „Miesto energija“ darbuotojų.
Iš viso trylikoje ieškinio reikalavimų yra paminėta ir ieškovo lėšomis grąžinta paskola Finansų ministerijai, sumokėtas nekilnojamojo turto mokestis, neperimtos vartotojų skolos, rezervinis kuras, karšto vandens skaitikliai ir kt.
Sutartį nutraukė pirmoji šalyje
Ukmergės savivaldybė privačiam investuotojui šilumos ūkį buvo išnuomojusi 2000 metų gruodžio mėnesį, 15-ai šildymo sezonų.
Tačiau po dešimties metų, likus dar trečdaliui nuomos termino, rajono valdžia nusprendė vienašališkai nutraukti nuomos sutartį.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2012 metais paskelbė, kad Ukmergės savivaldybė, beje, pirmoji šalyje, pagrįstai, dėl šiurkščių bendrovės „Miesto energija“ pažeidimų, nutraukė nuomos sutartį.
Šis teismas galutine nutartimi grąžinęs šilumos ūkį savivaldybei, pripažino ir investuotojo teisę gauti kompensaciją už už visus dėl sutarties nutraukimo patirtus praradimus.
Investuotojas neatlyžo įrodinėdamas, kad tikslas sutvarkyti Ukmergės rajono šilumos ūkį buvo pasiektas – iki sutarties nutraukimo jo atliktos investicijos iš esmės pagerino visus rajono šilumos ūkio technologinius rodiklius.
Po šio teismo nutarties savivaldybė perėmė šilumos ūkio turtą, o šildymo ir karšto vandens tiekimo paslaugas įpareigojo teikti bendrovę „Ukmergės šiluma“.
Buvę šilumos ūkio nuomininkai iš Ukmergės nepasitraukė ir gyventojams tebesiunčia sąskaitas už vadinamąjį karšto vandens skaitiklio mokestį.
Sprendimą rengiasi apskųsti
Ukmergės rajono savivaldybės ir jos vadovų minėtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas netenkina ir jis apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui.
„Tai šališkas ir nepagrįstas sprendimas, verčiantis manyti, kad šalis, nesąžiningai vykdžiusi sutartį, gali gauti daugiau naudos nei šalis, vykdanti sutartį sąžiningai.
O tai prieštarauja geros moralės ir civilinės teisės principams“, – sakė Ukmergės rajono savivaldybės meras Vydas Paknys.
Pasak jo, savivaldybė, išnuomodama šilumos ūkį, suteikė privačiai bendrovei monopolininko teises ir tikėjosi, turėjo teisėtų lūkesčių, kad šis ūkis bis valdomas geriausios praktikos būdu – bus modernizuotas, šilumos kaina vartotojams bus ekonomiškai pagrįsta bei nebus pažeista nuomos sutartis. Deja, šie lūkesčiai nebuvo pateisinti.
V.Paknys pabrėžė, jog buvęs šilumos ūkio nuomininkas elgiasi nesąžiningai ir neteisėtai iš gyventojų rinkdamas vadinamą karšto vandens skaitiklio mokestį.
„Dėl šių bendrovės „Miesto energija“ veiksmų ir ikiteisminio tyrimo jos atžvilgiu kreipėmės į prokuratūrą ir teismus, tačiau toks tyrimas nebuvo pradėtas.
Tad savivaldybės tarybos sprendimu nutarėme pakeisti visiems karšto vandens vartotojams skaitiklius, kurie jau bus bendrovės „Ukmergės šiluma“ nuosavybė, tad „Miesto energija“ jau nebegalės deklaruoti, jog tai – jų turtas.
Tikimės tai atlikti per šiuos metus“, – teigė rajono meras.
Už skaitiklius – kompensacija
„Teismas mūsų ieškinį patenkino iš dalies, tačiau gerai yra tai, kad jau pradeda matytis teismų maratono pabaiga.
Per beveik penkerius metus patyrėme, kiek daug pastangų reikia įdėti investuotojams savo nuosavybei apginti, tačiau visada tikėjome, kad Lietuvos valstybės teisinė sistema saugo investuotojus nuo politinių asmeninių interesų įtakos“, – sakė bendrovės „Miesto energija“ generalinis direktorius Artūras Stravinskas.
Jo teigimu, Ukmergės rajono savivaldybės bandymas įrodinėti nuomininkų padarytą žalą vartotojams taikant per didelę šilumos kainą, kai visą tą laiką ji buvo nustatoma Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos bei tos pačios savivaldybės, atrodo graudžiai.
„Nenuostabu, kad Vilniaus apygardos teismas tokį savivaldybės pateiktą 14 mln. litų (4,05 mln. eurų) ieškinį atsisakė net priimti.
Mūsų nuomone, tai tebuvo desperatiška viešųjų ryšių akcija prieš savivaldos rinkimus.
Kita vertus, savivaldybė nuo 2010 metų be atlygio naudojasi iš mūsų bendrovės perimtu šilumos ūkio turtu, tiekdama šilumą vartotojams ir gaudama už tai pajamas“, – kalbėjo A.Stravinskas.
Pasak jo, šis teismo sprendimas išsprendė ir ukmergiškiams skausmingą karšto vandens skaitiklio mokesčio klausimą – pripažino, kad skaitiklius savivaldybė privalo perimti kartu su visu kitu šilumos ūkio turtu ir sumokėti už jų įrengimą kompensaciją – daigiau nei 160 tūkst. eurų.
„Taigi, mūsų renkamo skaitiklio mokesčio trukmė priklauso tik nuo savivaldybės“, – tikino A.Stravinskas.
