“Turime nuodugniai įvertinti svarstomo Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto naudą ir riziką. Tai šiuo metu yra atsakingai daroma. Vienas svarbiausių rodiklių – prognozuojama VAE elektros kaina. Ji – gerokai sumažėjusi ir jau yra panaši į dabartinę rinkos kainą. Kiti svarbūs aspektai – energetinis saugumas ir įtaka ekonomikai. Šiandien rengiamoje tarptautinėje konferencijoje gauta informacija apie užsienio šalių patirtį šioje srityje mums bus labai naudinga“, – konferencijos „Branduolinės energetikos plėtros įtaka energetiniam saugumui ir ekonomikai“ atidaryme kalbėjo energetikos ministras Rokas Masiulis.
Japonijos branduolinės energetikos planus pristatė Toshihiko Fujii, Japonijos ekonomikos, prekybos ir pramonės ministerijos Gamtinių išteklių ir energetikos agentūros komisaro pavaduotojas tarptautiniams reikalams. Kaip ir Lietuvoje, Japonijoje nėra daug iškastinio kuro – naftos, dujų ir anglių. Šalies strategija – suformuoti efektyvų skirtingų energijos šaltinių paketą. Tai būtina, kad valstybė nepriklausytų nuo vienos gamybos rūšies ar tiekimo šaltinio, todėl Japonijai reikalinga atominių jėgainių elektra.
Atnaujinusi technologijas ir padidinusi savo atominių elektrinių saugumą, Japonija planuoja atnaujinti jų veiklą šalyje. Naujos atomines elektrinės dabar statomos Jungtinės Karalystėje. Jos vyriausybės Energetikos ir klimato kaitos departamento esamos branduolinės energetikos vadovas Andrew Beirne, pasakodamas apie vykdomus projektus, apžvelgė jų ekonominį efektą vietos verslui ir gyventojams.
Dalis projekto įgyvendinimo pinigų ekonomiką iškart pasiekia tiesiogiai. Tai – lėšos iš statybai, projektavimui, įrengimui, logistikai, tiekimui, mokymams ir pan. Vis dėlto šios lėšos daro įtaką ir kitiems ekonomikos sektoriams.
Įrengtos elektrinės pajamas gyventojams generuoja visą savo funkcionavimo laikotarpį – darbo vietų kūrimas prasideda statybomis ir tęsiasi iki elektrinės uždarymo bei konservavimo. Valstybės lygiu jėgainės ekonomika spartinama per mokslo skatinimą, mokamus mokesčius, BVP didinimą, tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą, užsienio prekybos balanso gerinimą ir pan.
Šiuo metu Lietuva tęsia diskusijas su regioniniais partneriais ir strateginiu investuotoju „Hitachi“ dėl Visagino branduolinės elektrinės statybos galimybių.
„Šios konferencijos pagrindinis tikslas – pristatyti kitų šalių patirtį. Pakviesta daug specialistų, jie papasakos apie jų šalyse vykdomus projektus, kuo atominė energetika prisideda prie energinio saugumo, kokią papildomą naudą tai davė šalių ekonomikai, ir pasidalys patirtimi. Galbūt mes išgirsime ką nors naudingo, tai daugiau šviečiamoji konferencija“, – sakė R.Masiulis.
Kokio energetinio vaidmens – gamintojo ar importuotojo – imsis Lietuva, anot ministro, paaiškėti turėtų per šiuos metus, kai bus atnaujinta energetikos sektoriaus strategija. R.Masiulis pripažįsta, kad konkrečių atsakymų dėl atominio scenarijaus Lietuvoje taip pat vis dar nėra.
„Man sunku prognozuoti, kiek truks diskusijos su regioniniais partneriais, nes tai priklauso ne tik nuo mūsų, bet ir nuo partnerių. Reikia būti kantriems, klausimai yra sudėtingi, projektas didelis. Tikiuosi, tai bus greičiau nei vėliau, bet atsakyti tiksliai negalėčiau, nes tai priklauso ne nuo mūsų“, – sakė ministras.
Prieš branduolinės energetikos konferenciją kilo šalies žaliųjų nepasitenkinimas – jie piktinosi renginio uždarumu. Žalieji prie Energetikos ministerijos surengė negausų tylų piketą.
„Žemės dienos minėjimą šiemet aptemdė toks valdžios akibrokštas. Absoliučiai nepriimtina, kad šalyje, kur įvyko referendumas, atmetęs branduolinės energetikos projektą, valstybės institucija rengtų propagandinio pobūdžio renginius nepakviesdama kitos pusės. Sunku įsivaizduoti, kad kur nors Vokietijoje tokie ministerijos veiksmai galėtų būti toleruojami“, – sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas, vienas iš Žaliųjų judėjimo lyderių Lietuvoje Andrius Gaidamavičius.
Kaip skelbė Energetikos ministerija, ketvirtadienio konferencijoje Didžiosios Britanijos, JAV, Japonijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos pareigūnai bei energetikos ekspertai diskutuos apie branduolinės energetikos poveikį ekonomikai, taip pat apie energinio saugumo iššūkius.
