Pasiūlymų eilėje esantys dalyviai: UAB „Fortum Heat Lietuva“, AB „Kauno energija“ ir UAB „E energija“.
„Artimiausiu metu su geriausią pasiūlymą pateikusiu dalyviu Kaune pradėsime derybas dėl bendradarbiavimo, o galutiniai suderėjus sąlygas, kviesime sudaryti bendradarbiavimo sutartį. Užbaigti derybas ir sudaryti sutartį tikimasi per mėnesį. Jei su pirmą vietą užėmusiu konkurso dalyviu nepavyktų susitarti, derybos būtų vedamos su kita eilėje geriausią pasiūlymą pateikusia bendrove“, – teigia Nerijus Rasburskis, „Lietuvos energijos“ Kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos direktorius. Jis pridūrė, kad pasirašius bendradarbiavimo sutartį ir gavus Konkurencijos tarybos ir kitų institucijų leidimus, vėliau su partneriu būtų pasirašoma akcininkų sutartis.
Derantis dėl bendradarbiavimo sutarties, paaiškės svarbiausios naujų biokuro ir atliekų jėgainių projektų detalės – tikslūs jėgainių galingumai, reikalingos investicijos, dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale proporcijos, tarpusavio įsipareigojimai ir kt.
Vilniuje, išanalizavus iš partnerių gautus pasiūlymus, nuspręsta kogeneracinių jėgainių projektą šiame etape tęsti savarankiškai, o partnerius pritraukti vėlesniuose projektų įgyvendinimo etapuose. Gauti konkurso pasiūlymai Vilniuje neužtikrino nustatytų tikslų pasiekimo – maksimalaus šilumos gamybos kainos sumažėjimo bei maksimalios elektros energijos gamybos apimties. Naudingiausia alternatyva – projektą savarankiškai vystyti turimame „Lietuvos energijos“ sklype, esančiame Jočionių g.
„Siekiame racionalių investicijų ir užtikrinti kuo palankesnes šilumos gamybos kainas vartotojams. Esame pasiruošę ir turime reikiamas sąlygas projektą Vilniuje įgyvendinti savarankiškai. Projektų paruošiamieji darbai yra pasistūmėję į priekį, pradėtos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, rengiama galimybių studija ir verslo planas ES lėšų bei išorinio finansavimo pritraukimui, ruošiami konkursiniai dokumentai generalinio rangovo parinkimui „, – teigia N. Rasburskis.
Vertinama, kad „Lietuvos energijai“ įgyvendinus Vilniaus kogeneracinių jėgainių projektą, vidutinė šilumos gamybos kaina Vilniuje galėtų sumažėti daugiau nei 20 proc., lyginant su 2013 metais.
Vyriausybė pernai gegužės 28 d. Vilniaus ir Kauno miestų šilumos ūkio modernizavimo projektus pripažino valstybei svarbiais ekonominiais projektais. Nutarime iškeltas tikslas maksimaliai sumažinti šilumos kainas vartotojams ir padidinti vietinės ekonomiškai pagrįstos elektros energijos gamybos iš vietinių ir atsinaujinančių išteklių gamybos kiekį.
„Vyriausybės nutarime numatyta, kad Vilniuje įrengta kogeneracinių jėgainių galia neturi viršyti 145 MW, o Kaune – iki 53 MW. Atsižvelgiant į pasikeitusią situaciją rinkoje tikėtina, kad kogeneracinių jėgainių galingumai tiek Kaune, tiek Vilniuje bus mažesni. Tikslūs būsimų jėgainių galingumas paaiškės vėliau“, – teigia N. Rasburskis.
Vilniuje ir Kaune planuojama įrengti naujas kogeneracines jėgaines, kurios kaip kurą naudos biokurą ir rūšiuotas, tolesniam perdirbimui netinkamas, nepavojingas, bet energetinė vertę turinčias komunalines atliekas. Projektų įgyvendinimas užtikrintų keleto socialiai jautrių problemų sprendimą – mažintų šilumos gamybos kainas vartotojams, būtų gaminama daugiau vietinės elektros energijos konkurencinga kaina ir būtų išvengta atliekų kaupimo sąvartynuose, mažinant aplinkos taršą.
