Tačiau sprendimas reiškia, kad „Achemai“ greičiausiai teks sumokėti milijonus eurų. Žinoma, tai nuliūdino Jonavos trąšų gamintoją.
„Konstitucinio Teismo teisėjai, analizuodami suskystintų gamtinių dujų terminalą, Konstitucijos dvasią išaiškino tokiu būdu, kuris mus nuliūdino, tikėjomės kito sprendimo“, – po KT sprendimo penktadienį žurnalistams sakė „Achemos“ vyriausiasis teisininkas Rytis Budrius.
Pasak jo, įmonė ketina išsamiau susipažinti su KT argumentais ir galvos, kaip baigti ieškinius teismuose.
„Tikimės, jog valstybė įvertins pokyčius gamtinių dujų sektoriuje dėl drastiško gamtinių dujų mažėjimo ir dėl to neproporcingai augančios naštos mūsų bendrovei“, – kalbėjo „Achemos" teisininkas.
Teismo teigimu, nuostata, pagal kurią SGD terminalo projektą įgyvendino valstybės kontroliuojama „Klaipėdos nafta“, neprieštaravo Konstuticijai.
Pasak teismo, tai užtikrino, kad strateginę reikšmę turintį projektą įgyvendintų valstybės valdoma įmonė ir taip būtų užtikrintas visuomenės interesas turėti energetinį saugumą ir panaikinti Baltijos šalių energetinę izoliaciją.
KT taip pat nustatė, kad 2013 metais taikytas ir jau panaikintas SGD terminalo priedas negali būti laikomas nuosavybės paėmimu visuomenės poreikiams, dujų naudotojų nuosavybės teisų ribojimu. Be to, jis nėra mokestis ar kitas mokėjimas, o sudedamoji valstybės reguliuojamos dujų kainos dalis.
Tai reiškia, kad Jonavos azotinių trąšų gamykla „Achema“, jei bylas nagrinėjantys teismai patvirtins, privalės sumokėti 14,2 mln. eurų nesumokėto SGD terminalo priedo, kurio įmonė nemokėjo ir dabar dėl jo ginčijasi teismuose.
Pasak energetikos ministro Roko Masiulio, Konstitucinis Teismas galutinai išsklaidė abejones dėl suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo projekto skaidrumo ir teisėtumo, „jeigu kam nors tų abejonių dar buvo likę“.
Tai dar vienas tvirtas įrodymas, kad Lietuva gali skaidriai ir kokybiškai įgyvendinti gyvybiškai svarbius projektus, kurie didina šalies energetinį saugumą. Konstitucinio teismo sprendimas taip pat suteikia daugiau aiškumo dėl SGD terminalo finansavimo – tikiuosi, kad dėl jo kilę ginčai artimiausiu metu bus išspręsti“, – kalbėjo energetikos ministras R.Masiulis.
Grupės Seimo narių ir dviejų teismų prašymu KT tyrė, ar teisėtai SGD terminalo projekto įgyvendinimui be konkurso buvo pasirinkta valstybės kontroliuojama „Klaipėdos nafta“, kai buvo kitų bendrovių, norinčių statyti SGD terminalą.
Seimo nariams taip pat buvo neaišku, ar 2013 metais taikytas ir jau panaikintas SGD terminalo priedas negali būti laikomas nuosavybės paėmimu visuomenės poreikiams, dujų naudotojų nuosavybės teisų ribojimu.
Parlamentarų grupei atstovavo socialdemokratai Vytenis Andriukaitis, Algirdas Sysas ir Birutė Vėsaitė. Jie kvestionavo ir jau panaikintą vadinamąją 25 proc. taisyklę, pagal kurią dujas naudojančios įmonės privalėjo įsigyti bent 25 proc. per SGD terminalą importuojamų dujų.
Jų nuomone, taip suteikta išskirtinė nauda terminalo operatoriui. Lietuvos apeliacinis teismas ir Vilniaus apygardos administracinis teismas suabejojo SGD terminalo įstatymo konstitucingumu dėl terminalo priedo, kurį teismuose yra užginčijusi Jonavos azotinių trąšų gamykla „Achema“.
Teismų vertinimu, priedas laikytinas mokesčiu ir turėjo būti nustatytas įstatymu, tačiau tai nebuvo padaryta. 2013 metais galiojusį SGD priedą nuo pernai gruodžio pakeitė SGD terminalo saugumo dedamoji.
