Padrąsino valstybės parama
Dar nedažnai Lietuvoje matomą renovacijos atributą – alternatyvų energijos šaltinį – pasirinkusio daugiabučio gyventojai prieš renovaciją sudarė jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią visais namo atnaujinimo klausimais įgaliojo rūpintis vieną iš gyventojų – Liną Piekaitį.
Atsimindamas apie tai, kaip kaimynams kilo ne tik renovacijos, bet ir saulės kolektorių idėja, ponas Linas pasakoja, kad nuo pat pradžių visi buvo nusiteikę optimistiškai – ir dėl paties atnaujinimo, ir dėl saulės kolektorių įrengimo.
„Saulės kolektorius mums pasiūlė specialistai, kurie rengė investicijų planą. Pradėjome svarstyti tokią galimybę. Padrąsino tai, kad šiai energiją taupančiai priemonei, kaip ir kitoms, tuo metu buvo skiriama 40 proc. valstybės parama. Rinkdamiesi ją visi galvojome apie ateitį. Iš kitų Europos Sąjungos (ES) šalių patirties gerai matome, kad saulės kolektoriai – gera investicija. Beje, kai priėmėme galutinį sprendimą dėl kolektorių, Lietuva kaip tik šventė savo dešimtmetį ES...“ – apie originalaus sprendimo simboliškumą pasakoja pašnekovas.
Pažangūs sprendimai vilioja ne visus
Viena iš Lietuvoje įgyvendinamų Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos ašių – rūpestis aplinkosauga. Todėl šios programos dalyviai gali ne tik renovuoti savo daugiabutį, bet ir suteikti jam antrą kvėpavimą – įsirengti pasirinktą atsinaujinančios energijos šaltinį. Tai gali būti ne tik saulės, bet ir vėjo, geoterminės energijos ar biokuro jėgainė. Vis dėlto, kaip pastebi Daugiabučių namų atnaujinimo programą administruojančios Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) specialistai, galimybė pasirinkti tokias priemones kol kas nėra labai populiari.
Ponas Linas taip pat šypsodamasis prisipažįsta, kad aplinkosauga nebuvo vienas pagrindinių motyvų įsirengti saulės kolektorius. Labiau buvo svarstoma šių įrenginių ekonominė nauda. Aiškindamas, kaip pavyko vienbalsiai priimti sprendimą dėl saulės kolektorių įrengimo, ir nesulaukti pasipriešinimo iš įvairaus amžiaus kaimynų, ponas Linas sako, kad greičiausiai padėjo tai, kad namas nedidelis – 7 butų. Tad susitarti įvairiais klausimais – lengviau.
„Kai sprendimas buvo priimtas, jo kaina nepasirodė gąsdinančiai didelė. Skaičiavome, kad saulės kolektoriai renovacijos kainą padidino ne daugiau kaip 10 proc. Tai nėra daug. Juolab, kad šią žiemą užfiksavome, jog saulės kolektoriai funkcionuoja net tuomet, kai saulės šviesos – visai nedaug“, – pasakoja L.Piekaitis.
Pakanka gyvatukui ir šiltam vandeniui
Šiuo metu įrengtų saulės kolektorių energijos turėtų pakakti karšto vandens ir gyvatuko šildymui – tokios specialistų prognozės ir gyventojų skaičiavimai. Tačiau visi daugiabučio šildymui šios energijos vis tik nepakaktų. „Visiškai savarankiški nebūsime, tačiau tikimės, kad vasarą mums pakaks tik kolektorių pagaminamos energijos“, – dėsto ponas Linas.
Nepaisant entuziazmo dėl tokio energijos šaltinio, būti pirmeiviu – nelengva. Ponas Linas neslepia pastebėjęs, jog Lietuvoje saulės kolektorių pritaikymas daugiabučiuose namuose vis dėlto naujas dalykas. Ypatingai tai pastebima kalbant apie energijos apskaitą. „Jeigu būtume tuo metu žinoję tai, ką žinome dabar – kaip nelengva atskirti savo pagaminamos energijos kiekį nuo perkamos, galbūt ir nebūtume rizikavę“, – šypsodamasis sako pašnekovas. Jis atskleidžia, kad siekdamas tikslesnės apskaitos sistemos, kuri būtų pritaikyta namams su individualiu energijos šaltiniu, daug bendradarbiauja ir su valstybinėmis institucijomis, ir su kolegomis – pirmuoju daugiabučiu Vilniuje, įsirengusiu saulės kolektorių.
