Svarbiausia, kad naujose jėgainėse bus deginamos komunalinės atliekos ir biokuras.
Valstybė, turėdama elektrinių valdymo kontrolę, užtikrins mažiausias šilumos energijos gamybos kainas gyventojams, skaidrų ES lėšų panaudojimą ir griežčiausių aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi.
Šiuo metu jau baigtos vertinti partnerių, kurie dalyvaus kogeneracinių elektrinių statybose, paraiškos.
Kol kas aišku tai, kad Kaune deramasi su geriausius pasiūlymus pateikusiomis bendrovėmis, o Vilniuje elektrinė bus statoma valstybės rankomis, partnerius pritraukiant vėlesniuose projekto etapuose.
Toks sprendimas priimtas nesulaukus partnerių pasiūlymų, leisiančių labiau sumažinti šilumos kainas ir pagaminti galimai daugiau konkurencingos elektros energijos.
„Šiame etape Vilniaus projektą įgyvendinsime patys „Lietuvos energijos“ valdomame sklype, esančiame šalia atliekų rūšiavimo gamyklos ir trečiosios elektrinės.
Vėliau pritrauksime partnerių. Jais gali būti, pavyzdžiui, investiciniai fondai“, – sakė Nerijus Rasburskis, valstybės valdomos energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ Kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos direktorius.
Įrangos pirkimo konkursas
Pasak N.Rasburskio, „Lietuvos energija“ yra pajėgi vykdyti šį projektą savarankiškai.
„Mes esame pasiruošę paskelbti įrangos pirkimo, projektavimo, statybos darbų konkursą, viešai jau galima susipažinti su preliminariomis techninėmis specifikacijomis“, – tvirtino N.Rasburskis.
Nauja kogeneracinė elektrinė, kurioje bus naudojamos po rūšiavimo likusios komunalinės atliekos ir biokuras, iškils Jočionių gatvėje – pagrindiniame Vilniaus miesto energetinės infrastruktūros mazge.
Ši vieta yra itin tinkama, nes už tvoros bus mechaninio, biologinio apdorojimo įrenginių kompleksas, pagamintos šilumos ir elektros energijos tiekimo tinklai.
Taip pat ši teritorija miesto šilumos ūkio specialiajame plane ir skirta būtent komunalinėms atliekoms paversti naudinga energija.
Klasikinis sprendinys
2017 metais, kaip tikimasi, pastatytoje elektrinėje pasirodys „pirmoji liepsna“, o galutinai projektą ketinama baigti 2018 metų pradžioje. Beje, Vilniaus kogeneracinė elektrinė yra klasikinis didžiųjų miestų sprendinys, kai miestuose susidariusios komunalinės atliekos virsta šiluma gyventojams, o pagaminta elektros energija suvartojama namų ūkiuose ar pramonės įmonėse.
Kaip pavyzdys galėtų būti Švedijoje, Noršiopinge, esanti jėgainė. Ten viename sklype stovi ir atliekų, ir biokuro elektrinės, tiekiančios šilumą miestui ir pramonės įmonėms, o elektros energija aprūpinamas miestas ir gretimi rajonai.
Atliekos – tik rūšiuotos
Lietuvoje tai nebus pirmoji komunalines atliekas deginanti jėgainė. Klaipėdoje jau dvejus metus veikia panaši elektrinė, tiekianti šilumą klaipėdiečiams, o elektros energiją – į nacionalinį elektros energijos tinklą.
Pasak N.Rasburskio, Lietuvoje jau baigiamos statyti komunalinių atliekų rūšiavimo gamyklos, todėl atliekos, skirtingai negu iki šiol Klaipėdoje, bus deginamos tik rūšiuotos.
Tai ypač svarbu parenkant tinkamo dydžio įrenginius.
Vilniuje planuojamą kogeneracinės jėgainės kompleksą sudarys apie 18 MW elektrinės galios ir atitinkamai apie 53 MW šiluminės galios atliekas ir apie 70 MW elektrinės galios (apie 174 MW šiluminės galios) biokurą naudojantys didelio efektyvumo kogeneraciniai įrenginiai.
Ekspertai optimalią jėgainės galią nustatė įvertinę elektros, šilumos ir kuro rinkas bei technologinius, aplinkosauginius ir statybvietę apibūdinančius aspektus.
Naujoje elektrinėje, deginant atliekas ir biokurą, bus pagaminama apie 50 procentų Vilniui reikalingos šilumos. Tiesa, šalčiausiais periodais teks naudoti ir gamtines dujas.
Kaune – su partneriais
Kaune atrinkti trys partneriai, su kuriais deramasi dėl projekto įgyvendinimo sprendinių ir bendros veiklos modelio.
„Lietuvos energija“ numato atsirinkti partnerius iš trijų kandidatų – bendrovių „Fortum Heat Lietuva“, „Kauno energija“ ir „E energija“. Užbaigti derybas ir sudaryti bendradarbiavimo sutartį tikimasi per mėnesį“, – sakė N.Rasburskis.
Tiesa, jis pripažino, kad procesas čia bus ilgesnis nei dirbant patiems – juk viską reikės derinti kartu su partneriais. Atliekas į jėgainę planuojama vežti iš Kauno, Alytaus, Marijampolės ir Panevėžio regionų.
Sukurs daugiau konkurencijos
Kauno šilumos ūkyje dabartinė padėtis unikali tuo, kad miestui šilumą gamina kone 10 nepriklausomų šilumos gamintojų, neskaičiuojant pačios „Kauno energijos" turimų šilumos gamybos įrenginių.
Pagal smulkiųjų gamintojų konkurenciją Kaunas užtikrintai pirmauja tarp kitų miestų.
Tiesa, susiklosčiusi situacija kartais net vadinama „laukiniu kapitalizmu“, tačiau vartotojai neabejotinai jau junta naudą. Vis dėlto konkurencijos dar trūksta šalčiausiais metų mėnesiais.
Rinkoje atsiradus dar vienam žaidėjui – naujai kogeneracinei jėgainei – konkurencija neabejotinai padidės, o tai lems dar mažesnes šilumos kainas.
„Mes įgyvendiname konkurencingą projektą ir kainų nedidinsime.
Atliekų panaudojimas energijos gamybai, didelio efektyvumo kogeneracija ir Europos Sąjungos parama leis užtikrinti, kad kauniečiai mokės vienas mažiausių šilumos kainų šalyje“, – tvirtino N.Rasburskis.
Tarėsi su bendruomenėmis
Naujų kogeneracinių jėgainių statytojai išanalizavo ir atliekų tiekimo sistemą. Bus deginamos rūšiuotos, toliau perdirbti netinkamos, nepavojingos, bet energinę vertę turinčios komunalinės ir pramoninės atliekos.
Anksčiau dėl atliekų deginimo jėgainių ne kartą sulaukta protestų iš bendruomenių. Tačiau šio projekto rengėjai teigė ieškantys konstruktyvaus dialogo, o bendruomenių atstovai supranta naujų pajėgumų poreikį.
Jie jau buvo susitikę su atliekų deginimo jėgainių statyboms oponuojančiomis bendruomenėmis.
„Bendruomenių atstovai išsakė susirūpinimą ir teikė pastabas, į ką mes turėtume atsižvelgti.
Nuo tada mes abiejuose projektuose detaliai išanalizavome atliekų srautą ir jų kiekį po rūšiavimo gamyklų atsiradimo, dėl to reikšmingai sumažinome atliekas deginančių įrenginių galią, mažėjo ir biokuro įrenginių galingumas.
Tiek mes, tiek bendruomenės priėjome prie išvados, kad bendras tikslas yra ne tik pigiausia energija, o to neabejotinai siekiame, bet ir griežčiausių aplinkosaugos reikalavimų laikymasis“, – sakė N.Rasburskis.
