Tačiau mūsų šalies energetikų laukia ir nemažai iššūkių.
Apie juos ir ne tik – pokalbis su Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ vadovu Daiviu Virbicku.
– Šis pavasaris Lietuvoje prasidėjo žemesnėmis, nei įprasta, elektros kainomis rinkoje. Įsivaizduokite, jei dabar jau veiktų jungtis su Švedija, kokias turėtume kainas šiandien?
– Elektros kainos Lietuvoje šiais metais yra mažesnės, nei mes įpratę. Pati rinka, akivaizdu, mokosi dirbti kitomis sąlygomis, todėl tiksliau prognozuoja savo prekybos strategijas.
Jei būtų nutiestas kabelis jau šiandien, elektra tekėtų iš Švedijos, nes ten ji vis tiek kainuoja pigiau. Galime pažiūrėti į kabelį tarp Švedijos ir Lenkijos – visus metus elektra tekėjo iš Švedijos, o ne atvirkščiai.
Taigi Švedijoje yra elektros perteklius. Prie to prisidėjo hidroenergija, be to, žiema buvo šiltesnė, nei tikėtasi.
Tačiau kainas Lietuvoje netrukus gali paveikti intensyvus remontų sezonas, kai linijos, tinklai ir elektrinės bus remontuojami.
Vasarį, kai Švedijoje buvo daug vandens ir pigios elektros, Lietuvoje veikė šiluminės elektrinės, kurios gamino elektrą.
Bet sezonas baigiasi, jos jau nebegamins. Dar prisidės remontai, tad situacija keisis, ir tam reikia ruoštis.
– Kaip išvengti kainų svyravimo, kai remontuojami tinklai? Gal kabelis į Švediją išlygins šiuos bangavimus?
– Tiek kaina, tiek jos svyravimai priklauso nuo rinkos. Galiu iliustruoti 2013 metų pavyzdžiu, kai kainos svyravo kur kas smarkiai nei pernai.
Esminių pokyčių, kaip ir jungčių, nebuvo. Ta statistinė informacija yra labai gera medžiaga rinkos dalyviams formuoti savo prekybos strategijas.
Ateityje, kai prisijungsime prie Švedijos, atsiras naujas veiksnys, pareikalausiantis papildomo laiko iš energetikos profesionalų, rinkos dalyvių, kurie ieškos atsakymų į klausimus – kaip elektros tiltas veikia Švedijos, Lenkijos rinkas, kaip veikia prekybą elektros tekėjimas per Lietuvą.
Nepamirškime ir Rusijos. Tad mes esame apsupti elektros gamintojų, tiekėjų, tampame tarsi elektros sankryža.
Tai sukuria saugumą ir visi suinteresuoti, kad tu veiktum patikimai, nes per mus keliaus elektra iš vienos pusės į kitą. Dėl to ant mūsų krinta nemaža atsakomybės našta.
– Minėjote Švedijos–Lenkijos kabelį. Ar jis gali mums pasufleruoti, kokios bus kainos ir kaip tekės elektra iš Skandinavijos į Lietuvą?
– Kurdami strategijas, planuodami energetikos ateitį visada žvalgykimės, kas darosi aplink mus. Esame nedidelė šalis, kurioje nedaug gyventojų, už švedus ar lenkus mes mažesni 15 kartų.
Tad elektros kainų madas mums diktuos kaimynai. Atidarius Lenkijos–Švedijos kabelį, iš pirmo žvilgsnio jis atrodo neblogai. Tačiau kai palygini – Lenkijoje atsirado 500 megavatų galios kabelis, o Lietuvą su Švedija sujungsiantis kabelis – 700 megavatų. Tai – milžiniški skaičiai, trečdalis viso šalies poreikio vasarą.
Taigi įtaka bus stipri. Todėl būtina žvalgytis, kokios energetikos strategijos dėliojamos kaimyninėse šalyse, taip pat Skandinavijoje, kokie rašomi scenarijai.
Tik tokiu atveju galima išvengti klaidų ir pasinaudoti kitų šalių patirtimi – juk tapsime viena rinka. Ir, aišku, atsivers daugiau galimybių.
– Yra įvairių skaičiavimų, kaip paveiks elektros kainą Lietuvoje į Švediją nutiestas kabelis. Tačiau gyventojai norėtų konkrečiai žinoti, kiek jiems reikės mažiau mokėti už elektrą.
Ką galite jiems pasakyti?
– Žiūrint į elektros kainų pyragą matyti, kad elektros įsigijimo sąnaudos sudaro pusę kainos.
Didelę dalį sudaro visuomenės interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokestis, o pats energijos skirstymas, perdavimas sudaro tik labai mažą dalį.
Taigi nuo rinkos priklausanti dalis liks svarbi. Kaip ir VIAP mokesčio. Būtent nuo jo dydžio priklauso elektros kaina.
Mes kalbame ne tik apie papildomus elektros šaltinius, bet ir apie tuos, kurie yra dabar. Turėsime elektrą iš Vakarų, taip pat iš Rytų.
Tačiau kainas iš Švedijos bus galima lengviau prognozuoti.
Galima pasiremti tos šalies energetikų, specialistų skaičiavimais ir numatyti ilgalaikę strategiją, kiek už elektrą mokėsi dabar, kiek vėliau ar dar vėliau.
Verslui labai svarbus nuspėjamumas, galimybė prognozuoti kainas ir žinoti to priežastis.
– Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija jums taip ir neleido labiau didinti viršutinės skirstymo kainos, kaip prašėte.
Atsirado nuogąstavimų, kad dėl to gali sutrikti elektros tilto į Lenkiją statyba. Kiek pagrįstos tokios kalbos?
– Kainų komisijos funkcija yra reguliuoti monopolijas, tai ji ir daro. O tas netobulas susikalbėjimas su komisija – pavadinčiau jį reguliacinės aplinkos evoliucijos dalimi.
Juk „Litgrid“ įmonė yra visai nauja, atsiradusi su trečiuoju ES energetikos paketu. Tad atskyrus jos kainų dalį užtrunka laiko susidėlioti reguliacinę aplinką.
Tai, kad įmonė šiandien finansiškai negali užtikrinti minimalios pelno maržos, kurią nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, gali būti diskusijų tema.
Esu tikras, kad ta diskusija bus konstruktyvi. Galimybių tobulinti reguliacinę aplinką tikrai yra.
Įmonės irgi turi savų minčių, kaip tai padaryti. Tad tikiu, kad kartu galime rasti išmintingą sprendimą. Reikia kalbėtis.
Galiu patikinti, kad mes užtikrinsime strateginių projektų finansavimą. Esame pasiskolinę iš Šiaurės investicijų banko ir iš Europos investicijų banko, tad metai yra intensyvūs tiek finansavimo, tiek projektų valdymo požiūriu.
– Elektros jungčių į Švediją ir Lenkiją statyba jau artėja prie pabaigos. Ar viskas vyksta pagal grafiką ir elektra pradės tekėti, kaip ir planavote?
– Darbai vyksta sparčiai. „LitPol Link“ darbų jau padaryta per 70 procentų, „Nord Balt“ – beveik 80 procentų.
Kalbant konkrečiau, kabelis į Švediją, kaip žinote, kerta dujotiekį „Nord Stream“. Jau sudėtos konstrukcijos, projekte numatytos pagalvės, kurios leis nutiesti kabelį virš dujų vamzdžio.
Tai vienintelis dujų vamzdžio ir elektros kabelio susikirtimas, nes „Nord Stream“ buvo nutiestas pirmiau.
Apskritai kabelis driekiasi jūros dugnu, kuriame nuo Antrojo pasaulinio karo yra pilna staigmenų. Buvo baimės ir dėl nuskendusių ginklų, sprogmenų.
Teko derinti tiesimą su įvairiomis institucijomis, tad planavimo etape buvo daug sunkių uždavinių, kurie šiandien jau išspręsti. Viskas juda į priekį numatytu laiku.
– Kaip manote, kaip bus panaudoti jungčių į Švediją ir Lenkiją pajėgumai? Ar nebus taip, kad kartais jais elektra nustos tekėti dėl įvairių priežasčių?
– Tikiuosi, kad visiems rinkos dalyviams seksis naudotis jungčių galimybėmis. Tačiau neabejoju, kad tam reikės laiko. Pirmiausia bus atsargesnė prekyba, vėliau, ko gero, agresyvesnė.
Bet statistiką pavadinčiau geriausiu įrankiu formuojant savo strategiją. Pavyzdžiui, skandinavai duomenis apie kainas, jų pokyčius renka kone nuo 1996 metų.
Sudėjęs visą statistiką gali daryti tam tikras išvadas ir prielaidas ateičiai. Tad ir mes galėsime naudotis šia statistika ir numatyti prognozes.
– Ar galima sakyti, kad kitais metais Lietuva tampa tam tikra regionine prekybos aikštele? Pavyzdžiui, lenkai ar rusai galbūt galės mainytis elektra su švedais?
– „Nord Pool Spot“ sistema veikia tokiu pagrindu: elektra teka iš ten, kur ji pigesnė, į ten, kur brangesnė.
Jeigu noriu parduoti elektrą Švedijai, reikia padaryti taip, kad elektra būtų pigesnė Lietuvoje.
Tada srautas nutekės į Švediją. Taigi reikia atpiginti tiek, kad pradėtų tekėti į Švediją.
Ateityje daug kas priklausys nuo Švedijos sprendimo dėl atominių elektrinių – uždarys jas ar ne. Švedijoje būdavo tokių mėnesių, kai dėl sausrų ar didelių šalčių šalyje atsirasdavo elektros deficitas. Neabejoju, kad tokių periodų pasitaikys ir ateityje.
Netgi „EstLink“ kabeliu kartais elektra teka iš Estijos į Suomiją, nors paprastai būna atvirkščiai, nes Suomijoje kainos mažesnės.
– Kada prasidės bandomieji elektros tiekimai?
– Tai numatyta 3–4 šių metų ketvirčiais. Kai tik žinosime konkrečiai, oficialiai tai paskelbsime. Tačiau, be abejo, elektra fiziškai pradės tekėti anksčiau, nei įvyks oficialus jungčių atidarymas.
Turime pasiruošti elektros srautų tekėjimui bet kokiomis kryptimis. Žinoma, didžiausia tikimybė, kad elektra tekės iš Švedijos į Lietuvą.
– Kokią situaciją esate numatę dėl elektros tilto „LitPol Link“? Pasigirsta tvirtinimų, kad iki 2020 metų ši jungtis nebus panaudota dėl silpnos infrastruktūros Lenkijos pusėje.
– Prieš dešimt metų ten apskritai nebuvo aukštosios įtampos linijų. Tik dabar ten tiesiamos linijos, nors pavadinčiau tai statybomis. Jų metu bus įvairių ribojimų.
Lenkijos operatoriaus apskaičiavimu, 2020 metais elektra galės tekėti abiem kryptimis. Natūralu, kad iki to laiko bus įvairių atjungimų ir apribojimų. Mes diktuoti jų darbų negalime.
– Pernai Lietuvoje gerokai padaugėjo smulkių elektros gamintojų – daugiausia vėjo ir saulės jėgainių. O šiluminėse elektrinėse energijos pagaminta mažiau.
Kaip tai keičia visą sistemą mūsų šalyje?
– Mažosios jėgainės jungiasi prie LESTO. Renkame statistiką, prognozuojame mažųjų gamintojų elgseną. Jeigu kalbėsime apie šilumines elektrines, pastebėjau, kad Lietuvoje statomos elektrinės, kurios negamina elektros.
Man keista, kad gaminant šilumą negaminama elektra. Gal reikia brangesnių katilų? Gali būti, tačiau Europos pavyzdžiai rodo, kad kogeneracija yra efektyviausias būdas. Pavadinkime tai lietuviška subtilybe.
Ar manote, kad elektra, pagaminta iš vėjo ir saulės, galės Lietuvoje konkuruoti su pigesne švediška? Nežinau nė vieno vėjo energijos gamintojo, kuris nebūtų subsiduojamas.
Vėjo parkų statytojai pirmiausia rūpinasi garantuojama kaina, o jau tik tada imasi projektavimo darbų. Jiems bus iššūkis, kai bus atsisakyta VIAP.
Viskas priklauso nuo subsidijų ne tik mūsų šalyje, bet ir kitose valstybėse, iš kurių pirksime elektrą.
Gyvename tokiu pereinamuoju laikotarpiu, kai energetikoje ieškoma, kaip suderinti atvirą konkurenciją su tvaria plėtra.
Pavyzdžiui, atominės elektrinės statybų projektas trunka 8–10 metų, o per tą laiką daug kas gali pasikeisti. O po to turėsi elektrą 50–60 metų.
– Užsiminėte apie atominę elektrinę. Ar nemanote, kad naujos jungtys, dar didesnė konkurencija, mažesnės kainos ir tiekėjų gausa galutinai palaidos atominės elektrinės idėją Lietuvoje?
– Klausimas, ar reikia atominės elektrinės, yra ne visai tikslus. Klausčiau kitaip – ar Baltijos jūros regionui reikia atominės elektrinės.
Kaip tai paveiktų Švedijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos rinkas? O jei švedai uždarys atomines elektrines? O kokie pokyčiai laukia kitose šalyse?
Sudėjus visus atsakymus į krūvą galima atsakyti dėl atominės elektrinės Lietuvoje. Reikia žiūrėti ne tik kas bus rytoj, bet ir gerokai vėliau.
Kainų skirtumai ateityje gali išnykti
Mikaelis Lundenas
Šiaurės šalių elektros biržos „Nord Pool Spot“ vadovas
„Elektros prekybos birža negali spekuliuoti, kokios bus kainos Lietuvoje, kai pradės veikti jungtis su Švedija.
Tačiau svarbu tai, kad jungtis tarp dviejų šalių sukuria efektyvesnę elektros rinką su didesniais pajėgumais, kurie gali būti geriau panaudojami didesnėje, o ne mažesnėje rinkoje.
Be to, integruotos rinkos padidins našumą, taip pat pagerins energijos tiekimo saugumą.
Mes taip pat galime pasakyti, kad integruotoje rinkoje skirtumai tarp didelės ir mažos kainos sumažės maksimaliai.
Galios srautas visada eis iš mažesnių kainų zonos į didesnių. Kartu su jungčių pajėgumų didinimu kainų skirtumai apskritai gali išnykti.“
Švedijai didelės įtakos nepadarys
Mikaelis Odenbergas
Švedijos elektros perdavimo sistemos operatoriaus
„Svenska Krafnaft“ vadovas
„Švedijoje yra daug elektros tiekėjų, tad ir pasiūla didelė. Taigi kai Lietuvą pasieks švediška elektra, kaina jūsų šalyje tikrai mažės.
Taigi kurį laiką „Nord Balt“ bus ne prekybos elektra jungtis, o labiau kanalas pigiai švediškai elektrai eksportuoti į Lietuvą.
Tačiau Švedijai didelės įtakos tai nepadarys.
Energijos perteklius, kurį šiandien turime Švedijoje, sumažės, kai uždarysime atomines elektrines. Tačiau tai – dar tik ateitis.
Apskritai šis projektas yra svarbus tiek komercine, tiek geopolitine prasme. Be abejonės, tai padidins Lietuvos energetinį saugumą ir atvers daugiau galimybių pirkti pigesnę elektrą.“
