Europos Komisija (EK) tyrimą dėl Rusijos dujų kompanijos veiklos pradėjo Lietuvai 2011-aisiais pasiskundus, kad „Gazprom“ mūsų šaliai taiko nesąžiningas ir diskriminuojančias kainas.
Kelerius metus Lietuva mokėjo už dujas daugiausia Europoje. Net estai ir latviai jas pirko pigiau, jau nekalbant apie gerokai toliau nuo Rusijos esančią Vokietiją, kuriai buvo taikomos trečdaliu mažesnės kainos.
Lietuva prašė Briuselio įpareigoti Rusijos koncerną taikyti skaidrią ir sąžiningą kainodarą, kainas nustatyti remiantis ekonominiais, o ne politiniais argumentais. Nuo to laiko „Gazprom“ jau gerokai atpigino Lietuvai tiekiamas dujas.
Suteikė laiko apsiginti
Briuselis trečiadienį pateikė rusams vadinamąjį prieštaravimo pareiškimą, kuriame tvirtinama, kad kai kuriais atvejais Vidurio ir Rytų Europos dujų rinkose „Gazprom“ veikė pažeisdamas ES antimonopolines taisykles ir taip pat piktnaudžiavo dominuojama padėtimi.
Tačiau apie kokias nors baudas ar sankcijas neužsiminta – EK suteikė Rusijos kompanijai dvylika savaičių, kad ji atsakytų į vakarykštį pareiškimą.
„Komisija visiškai užtikrins „Gazprom" teisę į gynybą ir prieš priimdama sprendimą atidžiai išnagrinės jos pastabas. Tai, kad pateiktas prieštaravimo pareiškimas, nereiškia, kad galutinis tyrimo rezultatas jau aiškus“, – skelbiama EK išvadose.
Ėmė ploti rankomis
Tačiau vos Europos Komisija spėjo paskelbti savo tarpinį sprendimą, Lietuvos politikai, pradedant prezidente Dalia Grybauskaite ir baigiant opozicijos lyderiu Andriumi Kubiliumi, ėmė trykšti džiaugsmu.
„Toks sprendimas yra ilgai lauktas ir parodantis, kad dujų monopolininkei, kaip ir kitoms įmonėms, nepaisant jų dydžio, taikomi vienodi teisės principai, galiojantys visoje Europos Sąjungoje“, – kalbėjo premjeras Algirdas Butkevičius.
Energetikos ministras Rokas Masiulis suskubo pareikšti, kad EK kaltinimai Rusijos dujų koncernui bus naudingi visiems: „Šis sprendimas padarys teigiamos įtakos dujų vartotojams Europoje, nes turėtų būti ištaisyti konkurencijos teisės pažeidimai.“
Politikų nuomone, EK sprendimas taps dar vienu argumentu Stokholmo arbitraže, kuris spręs mūsų šalies Vyriausybės ir „Gazprom“ ginčą dėl maždaug 1,5 mlrd. eurų kompensacijos už per didelę Lietuvai tiektų dujų kainą 2004–2012 metais.
Ar nubaus, ar pabars?
Advokatų profesinės bendrijos „Judickienė ir partneriai JUREX“ vadovaujančiosios partnerės advokatės Jurgitos Judickienės nuomone, jeigu EK pripažįsta „Gazprom“ piktnaudžiavimą, Lietuva galėtų svarstyti, kad ji galimai permokėjo už gamtines dujas arba turėjo jas įsigyti netinkamomis sąlygomis.
Tokiu atveju būtų galima planuoti kreipimąsi dėl nuostolių atlyginimo.
„Realiausia, kad su „Gazprom“ niekas nesibylinės. Greičiausiai pripažinimas, kad Lietuva patyrė nuostolių, būtų tik paskata derėtis: apskaičiuoti nuolaidas ateityje arba pritaikyti tam tikrą kompensavimo mechanizmą“, – sakė J.Judickienė.
Advokatės nuomone, viskas priklausys nuo to, ar galutinis EK sprendimas bus griežtas, ar jame bus apčiuopiamų sankcijų: „Juk bausmė veikia tada, kai realiai pajunti tam tikras pasekmes.
O jei tave tik pabara, pripažįsti suklydęs, apsisuki ir toliau atitinkamai elgiesi.“
Jau skaičiavo, kiek mokės
Tad ar ne per anksti ėmė džiūgauti mūsų šalies politikai?
Mat diplomatiškas EK sprendimas nustebino net pačius rusus. Šioje šalyje pastaruoju metu buvo aktyviai svarstoma apie baudos, dėl kurios mažai kas abejojo, dydį.
Kai kurie ekspertai kalbėjo net apie keliolika milijardų eurų. Kiti buvo nuosaikesni. Antai didžiausio rusų mažmeninio banko „Sberbank“ analitikai spėjo, kad bauda turėtų būti didesnė nei milijardas eurų, tačiau mažesnė nei 2 milijardai eurų.
Vis dėlto ar kokia nors bauda „Gazprom“ bus skirta, bus aišku ne anksčiau kaip po beveik trijų mėnesių.
Iki šiol didžiausią baudą už konkurencijos pažeidimus EK yra skyrusi kompanijai „Intel“ – 1,2 mlrd. eurų.
Apie baudą kalbėjo miglotai
Į klausimą dėl galimos baudos „Gazprom“ vakar neatsakė ir už konkurencijos politiką atsakinga Europos Komisijos narė Margrethe Vestager. Ji tik paaiškino, jog bauda gali siekti iki 10 proc. bendrovės pajamų, kaip numato teisės aktai.
Bet perklausta, ar „Gazprom“ gali išvengti baudos, jei pakeis sutartis su klientais, eurokomisarė atsakė aptakiai: „Manau, mano atsakymas buvo visiškai aiškus, nes jūs jį puikiai pakartojote.“
Pasak M.Vestager, procedūra truks dar ilgai ir prieštaravimo pareiškimas yra tik pirmas žingsnis vykdant labai ilgą procedūrą.
Paklausta, ar bendraudama su „Gazprom“ atstovais ji jaučiasi kaip derėdamasi su Kremliumi, ar kaip su paprasta įmone, veikiančia ES, pareigūnė teigė, kad bendrauja su valstybės valdoma įmone, kuri veikia ES.
Prieš tai M.Vestager pabrėžė, kad šis tyrimas nėra politinis, nors dėl jo gali būti tokių spekuliacijų.
Atmetė kaltinimus
Tuo metu Rusijos koncernas vakar atmetė Europos Komisijos kaltinimus dėl galimo piktnaudžiavimo dominuojama padėtimi ES dujų rinkose.
„Gazprom“ veikla ES rinkoje ir dujų kainodara atitinka tuos pačius standartus, kuriais vadovaudamiesi dirba kiti dujų tiekėjai ir eksportuotojai.
EK priimtas prieštaravimo pareiškimas yra tik vienas vykdomo antimonopolinio tyrimo etapas ir nereiškia, kad juo „Gazprom“ pripažįstamas pažeidęs kokius nors ES antimonopolinius įstatymus“, – pareiškė Aleksejaus Milerio vadovaujamas Rusijos dujų milžinas.
„Gazprom“ atstovai pridūrė, kad tikisi rasti išeitį iš susidariusios padėties vadovaudamiesi ankstesniais Europos Komisijos ir Rusijos vyriausybės susitarimais.
O Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas vakar pareiškė, kad EK sprendimas pažeidžia Rusijos ir ES bendradarbiavimo susitarimus. Anot politiko, Rusija šioje situacijoje turi pakankamai argumentų savo tiesai apginti.
„Gazprom“ lobistai veikia
Dar EK sprendimo išvakarėse „Gazprom“ interesų gynėjai Briuselyje darbavosi išsijuosę.
Lobistų bendrovė „G-Plus“ bandė skleisti versiją, kad Europos Komisija dujų koncerną ketina nubausti už Rusijos veiksmus Ukrainoje.
Patys „Gazprom“ lobistai perspėjo, kad Maskva gali imtis griežtesnių veiksmų derybose su Ukraina dėl dujų. Mat neseniai „Gazprom“ ir Ukrainos valdžia susiderėjo dėl nuolaidos.
Lobistų pastangas nesunku suprasti: pasirodo, bendrovę „G-Plus“ ir „Gazprom“ sieja maždaug 300–350 tūkstančių eurų vertės sutartis.
