„Nepaisant to, kad Aleksejus Mileris nėra Rusijos vyriausybės atstovas, nuo jo išvykų į užsienį visuomet dvelkia ministro vizitais. Dalykas tas, kad energetikos koncernas „Gazprom“, kuriam jis vadovauja, derina verslą su Rusijos interesais visame pasaulyje“, – teigia laikraščio „Die Zeit“ apžvalgininkas Johannesas Voswinkelis.
Šį antradienį nauja specialioji misija atvedė A.Milerį į Atėnus, primena autorius. Naujo dujotiekio „Turkijos srautas“ pratęsimas Graikijos teritorija iki pat sienos su Makedonija atitinka abiejų šalių interesus: Atėnai tikisi gauti pajamų iš tranzito, o Rusija nori turėti alternatyvą dujų tranzitui per Ukrainą. „Bet Graikija pirmiausia yra suinteresuota gauti greitų pinigų“, – mano J.Voswinkelis. Pasak jo, išankstinis apmokėjimas – o Rusija gali sumokėti iki 5 mlrd. eurų – galėtų tapti Graikijai gelbėjimosi ratu nuo bankroto, kadangi derybos su kreditoriais iš Europos atsidūrė aklavietėje.
„Rusijos vyriausybė labai nesidžiaugia, – tęsia apžvalgininkas. – Ekonominiu požiūriu pinigai Graikijai – rizikingas ir beprasmis reikalas. Be to, didėja pagalbos iš vyriausybės prašančių Rusijos valstybinių kompanijų ir privačių firmų sąrašas“.Tarp jų – „Gazprom“ konkurentas „Rosneft“.
Tačiau „ekonominiai motyvai ne visada sulaukia pritarimo prezidento administracijoje, kadangi ten į pirmą vietą statomi geostrateginiai tikslai“. J.Voswinkelis kaip pavyzdį primena, kiek brangiai Rusijai atsiėjo pačios paskelbtas maisto produktų embargas. Iki šiol Kremlius neigė galimybę suteikti finansinę pagalbą Graikijai, bet toks žingsnis „gerai dera prie sumanymo atskirti kai kurias Europos šalis iš vieningo antirusiško Europos fronto“, – teigiama straipsnyje.
O turkai, derėdamiesi su rusais, nori išpešti maksimalią naudą, ir tas faktas, kad Rusijos ir Ukrainos sutartis dėl dujų tranzito į Europą baigiasi 2019 metais, tik sustiprina Ankaros poziciją derybose, rašo autorius.
Pernai gegužę „Gazprom“ sudarė monumentalią sutartį dujoms tiekti į Kiniją, kurią daugelis ekspertų laiko nenaudinga: Rusija troško parodyti Vakarams, kad ji turi ekonominę alternatyvą, ir nuo to laiko manoma, kad Maskva yra pasirengusi brangiai mokėti už politinius žingsnius. Derybų partneriams tik to ir reikia, pastebi autorius.
Susidarius padėčiai, kada pavojingai senka Graikijos grynieji pinigai, šios šalies oficialūs atstovai antradienį susitiko su Rusijos koncerno „Gazprom“ vadovu, praneša „The NewYork Times“. Tai sukėlė spekuliacijas apie galimą kelių milijardų dolerių vertės Maskvos ir Atėnų sandorį dėl dujotiekio tiesimo. Graikijos energetikos ministro atstovas spaudai pasakė tik tiek, kad buvo aptariami „bendradarbiavimo energetikos srityje klausimai“.
Ir Rusija, ir Graikija turi finasinių ir politinių argumentų deryboms vesti.
„Konkrečiai „Gazprom“ mėgina vis dėlto rasti „vartus“ gamtinėms dujoms tiekti į Europą aplenkiant vamzdynus, kertančius Ukrainą – šalį, kuri dabar tapo Rusijos priešu“, – rašo laikraštis.
Graikijai dujotiekis – tai teoriškai daugiamilijardinės metinės pajamos. Tačiau trumpesnėje perspektyvoje A.Tsipro vyriausybė ir toliau siunčia signalus, kad gali apsigręžti veidu į Rusiją, jeigu jai nepavyks susitarti dėl naujų sąlygų su savo kreditoriais iš Europos.
Per Turkiją ir Graikiją numatomo tiesti dujotiekio projektas, matomai, susidurs su įvairiomis politinio ir reguliacinio pobūdžio kliūtimis. Viena iš jų – kaltinimai, kuriuos Europos reguliavimo institucijos meta koncernui „Gazprom“. Ekspertų vertinimais, „teisinių apribojimų nebus“, bet Europos valdininkai, galimas daiktas, skeptiškai sutiks mintį, kad Graikija taptų vartais „Gazprom“ dujoms į Europą.
Tuo tarpu Turkija derybose su Rusija, jeigu tikėtume anoniminiu valdininku iš Turkijos energrtikos ministerijos, reikalauja, kad Rusija dujoms padarytų didelę nuolaidą, praneša leidinys.
Neseniai Graikijos ir Vokietijos žiniasklaida tvirtino, kad „Gazprom“ svarsto galimybę sumokėti iki 5 mlrd. eurų avansą dujotiekiui „Turkijos srautas“ pratęsti, primena leidinys. Dabar piniginės įplaukos Graikijai būtų nepaprastai reikalingos. „Bet vis dar neaišku, ar A.Tsipras yra pasirengęs prisiimti politinę ir geopolitinę riziką, kuri neišvengiama stiprinant ryšius su Rusija“, – rašo leidinys.
Neseniai vykęs A.Tsipro vizitas į Maskvą papiktino Europos pareigūnus, o Graikijai reikia europiečių pagalbos, kad galėtų išgyventi eilinę skolos krizę.
Laikraštis „The Financial Times" trečiadienio numeryje rašo: „Šiandien „Gazprom“ atsidurs „teisiamųjų suole“: Briuselis apkaltins jį piktnaudžiavimu savo dominuojama padėtimi dujų rinkoje“ (kaip jau rašyta, būtent taip ir nutiko – Briuselis trečiadienį pateikė Rusijai „Prieštaravimo pareiškimą“, kuriame tvirtinama, kad kai kuriais atvejais Vidurio ir Rytų Europos dujų rinkose „Gazprom“ veikė pažeisdamas ES antimonopolines taisykles ir taip pat piktnaudžiavo dominuojama padėtimi – Red.).
Pasak FT, šis pareiškimas buvo parengtas dar pernai vasarą, bet tuometinis Europos Komisijos vadovas José Manuelis Barroso pabūgo dar labiau sugadinti santykius su Maskva tuo metu, kai stiprėjo „diplomatinio atšilimo“ viltys. Tos pačios nuomonės laikėsi Angelos Merkel vyriausybė.
(Priminsime, kad tyrimą dėl Rusijos dujų koncerno veiklos Europos Komisija pradėjo Lietuvai 2011-aisiais pasiskundus, kad „Gazprom“ mūsų šaliai taiko nesąžiningas ir diskriminuojančias kainas – Red.)
„Teko spręsti, kiek kulkų įdėti į revolverį vienu metu, – pastebėjo neįvardintas aukštą postą užimantis pareigūnas. – Prioritetas buvo sudaryti susitarimą siekiant užtikrinti, kad dujų tiekimas Ukrainai ir Europai žiemą būtų be problemų“.
„Ir štai šiandien ES konkurencijos komisarė Margrethe Vestager iššaus kulką, paliktą atsargai, nors po susitarimo „Minskas-2“ priešiškuose santykiuose su Rusija stojo santykinė tyla“, rašo trečiadieninis „The Financial Times“.
Nepriklausomai nuo kaltinimų pagrįstumo ar komisarės ketinimų, šis žingsnis – rizikingas diplomatinis ėjimas: blogiausiu atveju jis išprovokuos atsakomąsias priemones, kurių fone konkurencijos problema pasirodys esanti niekis, prognozuoja straipsnio autorius. Jis priminė, kad praeitą savaitę „Gazprom“ vadovas A.Mileris pasiūlė sureguliuoti ginčą, ir pareikštos pretenzijos tuoj po jo pasiūlymo gali atstumti Maskvą. Be to, pasak jo, tai paaštrins nesutarimus dėl energetikos politikos. 2014 metais „Gazprom“ atsisakė projekto „Pietų srautas“, o ES išdėstė savo planus mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos.
Oksfordo energijos tyrimų instituto Dujų išteklių tyrimo padalinio direktorius Jonathanas Sternas dar prieš pareiškiant Europos Komisijai pretenzijas koncernui „Gazprom“ prognozavo: jeigu Europos Komisija tik pareikalaus, kad „Gazprom“ pakeistų savo sutarčių struktūrą, „mes išgirsime tik susierzinimo atodūsius ir dejones“ iš Rusijos, bet jeigu Briuselis ketina uždėti „Gazprom“ baudą, „laukite šūvio iš abiejų vamzdžių – iš „Gazprom“ ir Putino“.
O dabar, kai pretenzijos jau pareikštos, pasaulio žiniasklaida svarsto, kokia gali būti „Gazprom“ reakcija. Štai „The New York Times“ laikosi nuomonės, kad „joks ieškinys neprivers Putino nustoti naudojus dujas kaip politinį ginklą“. „Gazprom“ ir Kremlius padarys viską, kad ir toliau turėtų reikalų su atskiromis šalimis ir nepripažintų Briuselio prioriteto. „Šis žingsnis prilygsta tiesioginiam iššūkiui oficialiajai Maskvai“, – sakoma straipsnyje. Jis „neišvengiamai taps geopolitinės valios egzaminu, jeigu atsižvelgsme į trintį tarp Rusijos ir Vakarų dėl Kremliaus prisidėjimo prie Ukrainos krizės“.
Daugelio ekspertų nuomone persvarą ir galingus ekonominius svertus šiame ginče turi Europos Komisija – koncernui „Gazprom“ gali būti uždėta 10 mlrd. eurų bauda. Be dar didesnį nerimą koncernui kelia galimas konkurentų įsileidimas į rinką.
Pasak leidinio, EK žingsnis – „tiesioginis iššūkis prezidento Putino ekonominei ir geopolitinei strategijai, kadangi potencialiai apribos Rusijos galimybę nustatinėti lengvatines kainas vieniems pirkėjams ir bausti kitus pernelyg užkeltomis kainomis“.
Laikraštis „Sueddeutsche Zeitung“ pastebi, kad koncernui „Gazprom“ pareikštų pretenzijų sąrašas gana didelis. Koncernas kaltinamas tuo, kad jis „trukdė laisvam dujų tekėjimui tarp atskirų valstybių – ES narių, o taip pat priešinosi Europos priklausomybės nuo energijos išteklių tiekimo iš Rusijos mažinimui ir vykdė nesąžiningą kainų politiką, darydamas žalą savo pirkėjams“.
Šios pretenzijos gali iš pagringų pakeisti Europos dujų rinką ir suduoti stiprų smūgį Rusijos ekonomikai, kadangi „Gazprom“ ne tik tiekia į Europą trečdalį jos naudojamų dujų (kai kurioms šalims „Gazprom" tiekia 100 proc. jų naudojamų dujų), bet ir turi didžiulę reikšmę pačiai Rusijai. Bendra koncerno ir daugiau kaip tūkstančio jo dukterinių įmonių, kuriose dirba 400 tūkst. darbuotojų, apyvarta yra 120 mlrd. dolerių.
Vargu ar Rusijos vyriausybė paliks be atsako pasikėsinimą į patį svarbiausią savo valiutinių-finansinių išteklių šaltinį, todėl Vokietijos vyriausybei artimuose sluoksniuose laukiama, kad artimiausiu laiku „ir taip dėl sankcijų pašliję ES ekonominiai santykiai su Rusija gali dar labiau pablogėti“.
„Joks ieškinys neprivers Putino nustoti naudojus gamtines dujas kaip politinį ginklą Europai skaldyti, – teigia „Bloomberg View“. – Ilgalaikėje perspektyvoje vienintelis realus šio klausimo sprendimas – energijos šaltinių tiekimo ES diversifikavimas“.
ES valstybės nedaug ką gali padaryti priešindamosios Putino agresijai. Vienas iš būdų –pažadinti savyje muškietininką ir pritarti Lenkijos planui pirkti dujas kolektyviai – visiems mokant vieną kainą, mano straipsnio autoriai.
Pamažu ES ir Rusija tampa vis mažiau priklausomos viena nuo kitos, – pažymi leidinys. Tačiau ES valstybės rytinėje dalyje vis dar yra labai priklausomos nuo rusiškų energijos išteklių, o tai duoda Putinui galingus įtakos svertus. Ir tik Europos šalių veiksmų koordinavimas energetikos politikoje gali išvaduoti Europą iš priklausomybės nuo rusiškų dujų, įsitikinę straipsnio autoriai.
Parengė Leonas Grybauskas
