EK pateikė „Gazprom“ kaltinimus dėl nesąžiningos kainodaros ir kitų konkurencijos pažeidimų, nors buvo tikimasi, kad tą pačią savaitę gali būti paskelbtas ir baudos dydis.
Net ir Rusijos ekspertai svarstė, kokia ji bus – 2 ar 4 milijardai eurų. Tačiau kol kas dujų kompanijai suteikta teisė per 12 savaičių atsakyti į kaltinimus, su kuriais ji pareiškė nesutinkanti.
Lietuvos politikai tiesiog sutartinai džiūgavo dėl tokio Briuselio sprendimo ir tikino, kad jis padės mūsų valstybei Stokholmo arbitraže išlupti iš „Gazprom“ norimus pusantro milijardo eurų.
Tačiau ploti rankomis, atrodo, dar anksti – juk yra buvę, kad EK pradėtus tyrimus net ir nutraukdavo.
– Kokios didžiausios baudos anksčiau buvo paskirtos Europos Komisijos ir kam? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo konkurencijos teisės specialistės, „Tark Grunt Sutkiene“ advokatės Rasos Zaščiurinskaitės.
– Iki šiol skaudžiausiai nubausta kompanija „Intel“ – už piktnaudžiavimą dominuojama padėtimi jai skirta daugiau nei milijardo eurų bauda.
Smarkiai buvo nubaustos kelios kompanijos už dalyvavimą karteliuose: „St.Global“ 2008 metais gavo 896 mln. eurų baudą (tiesa, teisme ji buvo sumažinta iki 715 mln. eurų), „Phillips“ ir „LG Electronics“ 2012 metais – po maždaug 700 mln. eurų, E.ON ir GDF 2009-aisiais – po 320 mln. eurų.
– Ar yra buvę atvejų, kai EK pradėti antimonopoliniai ir panašūs tyrimai buvo nutraukti šalims susitarus arba įtarimams nepasitvirtinus?
– Taip, tokių atvejų pasitaikė atliekant tyrimus dėl piktnaudžiavimo dominuojama padėtimi energetikos sektoriuje.
Jie buvo nutraukti kompanijų ENI (2010 m.), RWE (2009 m.) ar „Distrigas“ (2007 m.) atžvilgiu, nes šios įmonės prisiėmė atitinkamus įsipareigojimus.
Be to, Europos Komisija taip pat gali atsisakyti dalies prieštaravimų ar nutraukti bylą įtarimams nepasitvirtinus.
– Ar gali būti, kad po tokio sprendimo, koks paskelbtas aną savaitę, EK išvis neskirtų jokios baudos „Gazprom“?
– Paskelbtas pareiškimas nėra galutinis Europos Komisijos tyrimo dokumentas. „Gazprom" turi teisę išdėstyti savo poziciją. Atsižvelgusi į Rusijos įmonės paaiškinimus EK gali nutraukti tyrimą, jei nuspręs, kad pažeidimų nebuvo padaryta.
„Gazprom" taip pat turi teisę siūlyti derėtis.
Pavyzdžiui, siūlyti prisiimti įsipareigojimus, kurie nutrauktų pažeidimą ir užkirstų kelią piktnaudžiavimui dominuojama padėtimi ateityje.
Jei EK tokių įsipareigojimų pakaktų, tyrimas irgi gali būti nutrauktas.
Tačiau EK taip pat gali taikyti sankcijas.
Pavyzdžiui, pažeidusiai prisiimtus įsipareigojimus kompanijai gresia bauda, siekianti iki 10 proc. jos bendros apyvartos praėjusiais finansiniais metais.
Be to, Komisija gali atnaujinti tyrimo procesą, jei paaiškėtų, kad, pavyzdžiui, įmonė nesilaiko savo įsipareigojimų ar sprendimas nutraukti tyrimą priimtas remiantis pateikta neišsamia, neteisinga ar klaidinančia informacija.
– Tačiau galbūt „Gazprom“ galėtų atgailauti, pašalinti pažeidimus, atlyginti žalą ir taip išvengti sankcijų?
– Pagal ES teisės aktus, netgi jei įmonė sutinka atlyginti žalą, galimybės atleisti nuo sankcijų nėra. Tiesa, bauda dėl tokio elgesio gali būti sumažinta.
Vis dėlto, kaip rodo praktika, esant sunkiems konkurencijos teisės pažeidimams Europos Komisija gali netgi padidinti baudą, taip siekdama atgrasyti nuo tolesnių pažeidimų.
– Kiek gali užsitęsti šis procesas, jei „Gazprom“ nesutiks su nustatytais pažeidimais?
– Dabar EK skyrė 12 savaičių „Gazprom“ atsakyti į pateiktą pareiškimą dėl prieštaravimų.
Po to gali būti paskirtas nagrinėjimas žodžiu posėdyje ir atliekami kiti veiksmai.
Nėra privalomo termino, per kurį turėtų būti tokia procedūra ir priimtas galutinis sprendimas. Be to, ir jis dar gali būti apskųstas ES teismams, tuomet viskas užtruktų dar kelerius metus.
Pavyzdžiui, EK savo prieštaravimus dėl „Intel“ piktnaudžiavimo dominuojama padėtimi pateikė 2007 metų liepos mėnesį, papildė po metų, o galutinis sprendimas priimtas ir bauda paskirta tiktai 2009-ųjų gruodį.
Tad viskas truko apie pustrečių metų.
Tačiau „Intel“ apskundė EK sprendimą.
Pernai liepą ES bendrasis teismas jį patvirtino, tačiau toliau skundas pateiktas Teisingumo teismui.
Kas kita, jei „Gazprom“ atsisakytų vykdyti galutinį sprendimą. Tuomet EK galėtų taikyti periodinę baudą (iki 5 proc. vidutinės dienos apyvartos praėjusiais finansiniais metais). Jeigu kompanija jos nesumokėtų, EK turėtų teisę išieškoti.
