Paskutiniu Latvijos vyriausybės nutarimu priimtas sprendimas iki 2017-ųjų balandžio liberalizuoti dujų rinką. Tam, kad to būtų galima pasiekti, Latvijai reikės pakeisti kai kuriuos esamus įstatymus bei priimti naujus teisės aktus, kurie užtikrins dujų rinkos funkcionalumą ir konkurencingumą.
Šis vyriausybės sprendimas taip pat reiškia ir Trečiojo ES energetikos paketo įgyvendinimą. Be rinkos atvėrimo konkurencijai, Latvijos vyriausybė taip pat nusprendė įpareigoti monopolistą „Latvijas gāze“ atskirti perdavimo ir saugojimo veiklas nuo tiekimo ir skirstymo veiklų. Vyriausybės sprendimas reiškia visišką nuosavybės atskyrimą. Vadinasi, Latvijoje situacija bus adekvati Lietuvos ir Estijos rinkoms.
R.Irklio manymu, Lietuva Baltijos šalių dujų rinkoje daugeliu atvejų veikia kaip ledlaužis.
„Lietuva nepasinaudojo leidžiančia nukrypti Trečiojo ES energetikos paketo nuostata ir tapo pirmąja Baltijos šalimi, iki galo įgyvendinusia paketo reikalavimus. Lietuva buvo pirmoji, įgyvendinusi alternatyvaus gamtinių dujų šaltinio per SGD terminalą projektą bei dujų biržą. Dabar mes, latviai, galime daug ko išmokti iš Lietuvos patirties“, – pagyrų negailėjo Latvijos viešųjų paslaugų komisijos valdybos narys.
Iš kitos pusės, jo nuomone, šie proaktyvūs veiksmai turėjo didelę kainą – aukštesnes Rusijos kainas. Alternatyvių gamtinių dujų kaina taip pat yra didelė.
„Žiūrint iš vartotojo pusės, būtų geriau, jei Baltijos šalys sutartų dėl bendro SGD terminalo projekto ir siektų ES finansavimo jam vystyti“, – siūlė R.Irklis.
Pašnekovo teigimu, susiklosčius tokiai geopolitinei situacijai, kokia vyrauja dabar, SGD terminalas ir Inčukalnio dujų saugykla gali labai efektyviai viena kitą papildyti ne tik kaip dujų tiekimo šaltiniai, tačiau ir kaip rinkos instrumentai. Saugykla, pasak R.Irklio, gali suteikti galimybę rinkos dalyviams reaguoti į kainų pokyčius ir pirkti bei saugoti dujas tada, kai jos pigios, bei naudoti tada, kai jų kaina pakyla.
