Stengiasi vilkinti darbus?
Nors incidentas įvyko Lietuvos ypatingoje ekonominėje zonoje, švedų analitikai ir politikai vieningai trimituoja – tai dar vienas įrodymas, kad Švedijai būtina didinti išlaidas gynybai.
„NordBalt“ provokacijos yra įrodymas, kad Rusijos agresija auga. Jie naudoja skirtingas provokacijas“, – pareiškė Švedijos parlamento Užsienio reikalų komiteto narys Hansas Wallmarkas.
Žodžių į vatą nevyniojo ir buvęs Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas, vienas iš Rytų partnerystės projekto kūrėjų.
„Ar Rusija stengiasi suvėlinti „NordBalt“ elektros jungties tarp Švedijos ir Baltijos šalių tiesimo darbus? Panašu, kad taip“, – parašė savo „Twitterio“ paskyroje C.Bildtas.
Elektros kabelis turėtų pradėti veikti jau šių metų pabaigoje.
Kariniai Rusijos laivai duodavo instrukcijas civiliniams laivams pakeisti kursą. Reikalavimas buvo pagrįstas tuo, kad vykstant pratyboms, gali būti nesaugu. Tai užfiksuota civilinių laivų dienos ataskaitose.
Jau rašyta, kad balandžio 30-ąją kabelį saugantys laivai turėjo nukrypti nuo kabelio trasos, kai tą įsakė pasirodę Rusijos kariniai laivai.
Iki šiol tokių atvejų nebuvo
Virš jūros su išjungtais atsakikliais skraidantys rusų kariniai lėktuvai jau nieko nestebina. Tačiau kariniai manevrai pačioje jūroje švedus nuteikia nemaloniai.
Elektros kabeliai iš Švedijos tiesiami dešimtmečius. Prieš kelis metus elektros jungtis be jokių incidentų nutiesta į Lenkiją. Anksčiau į Vokietiją. Iki šiol nei karto Rusijos kariniai laivai netrikdė tiesimo darbų.
„Mano žiniomis, tokių atvejų anksčiau nėra pasitaikę“, – lrytas.lt sakė „Svenska Kraftnat“ atstovas Olofas Klingvallas.
„Svenska Kraftnat“ yra Švedijos elektros perdavimo sistemos operatorius. Jam vadovauja buvęs Švedijos gynybos ministras Mikaelis Odenbergas. Žmogus, puikiai suvokiantis ne tik ekonominius, bet ir politinius reiškinius Baltijos baseine.
„Šis kabelis yra ir geopolitinis projektas“, – neseniai lrytas.lt žurnalistui tvirtino M.Odenbergas. Švedijos visuomenė puikiai informuota, kad po vandeniu baigiamas tiesti elektros kabelis pirmą kartą sujungs Skandinaviją su Baltijos šalimis.
Ekonomistai skaičiuoja, kiek tai paveiks elektros kainas, o geopolitikai mato naują simbolį – Baltijos šalys turės naują jungtį su Vakarais.
Sulauks didesnės apsaugos?
Tačiau atvejų, kai Rusijos karinė flotilė išbaido Švedijos laivus, saugančius dar nebaigtą tiesti kabelį, vis daugėja. Vien tik per kovą ir balandį laivai, susiję su kabelio tiesimo darbais jūroje, jau tris kartus sulaukė įsakymų iš Rusijos karinio laivyno pasišalinti iš savo vietos.
„Yra keletas priežasčių, kodėl Rusija taip elgiasi. Esminis dalykas – ji nenori, kad buvusios sovietų sąjungos valstybės būtų energetiškai nepriklausomos ir suverenios valstybės. Ir pastarieji veiksmai tai įrodo.
Juk visai neseniai iš Vladimiro Putino lūpų girdėjome, kad visos buvusios sovietų šalys, įskaitant ir Baltijos valstybes, yra buvusios Rusijos teritorija“, – šią savaitę populiarioje Švedijos nacionalinio radijo laidoje pareiškė kalbintas tarptautinio saugumo ekspertas, Karališkojo tarptautinių santykių instituto „Chatman House“ Londone analitikas Keiras Gilesas.
Tiesiamą kabelį į Lietuvą saugoja laivai „Alcedo“ ir „Emanuel“. Apsauga reikalinga tam, kad paklotą, bet dar neapsaugotą kabelį nepažeistų laivų inkarai ar žvejybinė įranga. Apsauga nuo karinės agresijos net neįeina į švedų planus.
Bet, regis, dėl incidentų su Rusijos kariniais laivais patruliavimas Baltijos šalyse bus padidintas. Švedijos dienraštis „Goeteborgs-Posten“ paskelbė, kad kabelį tiesiantys darbininkai turėtų netrukus sulaukti didesnės apsaugos.
Keletas laivų, dalyvavusių NATO pratybose balandžio pabaigoje, ketina patruliuoti būtent ten, kur driekiasi kabelis. Tai švedų dienraščiui patvirtino pratybose dalyvavęs karinio olandų laivo vadas Peteris A.J.Bergenas Henegouwenas.
Tiesa, oficialus naujos misijos tikslas – minų paieška.
Aiškinsis šią savaitę
Britų instituto analitikas K.Giles mano, kad Rusijai jau nebesvarbu, ką apie tokius incidentus mano tarptautinė bendruomenė, o visuotinis pasmerkimas jau nebejaudina.
Į švedų diplomatinius protestus, jo manymu, Maskva rimtai nepažiūrės. Švedija praėjusį ketvirtadienį pareiškė paramą Lietuvos protestui dėl Rusijos karinių laivų elgesio Baltijos jūroje.
Šią savaitę ketinama galutinai nuspręsti, kaip toliau reaguoti. Skelbiama, kad Rusijos ir Švedijos pusės susės prie derybų stalo ir aiškinsis.
O gal reiktų manyti, kad Rusijos karinių pratybų Baltijos jūroje daugės? Švedus jaudina, kad tai yra daroma visai netoli Švedijos krantų.
„Rusija savo gąsdinančiais veiksmais siunčia nevienareikšmišką žinią visoms šalims aplink Baltijos jūrą – jų karinė galia auga“, – Švedijos nacionaliniam radijui dėstė K.Giles. Todėl pats laikas, pasak jo, Švedijai ir Suomijai persvarstyti savo gynybą ir saugumą dėl Rusijos veiksmų.
