Rusijos ekspertai perspėja – tai aklavietė, vedanti į katastrofą, pastebi Lenkijos laikraštis „Rzeczpospolita“.
Rusijos konjunktūrų mokslinio tyrimo institutas (VNIKI)(užsiimantis problemomis, susijusiomis su Rusijos ekonomikos konkurencingumo didinimu, eksporto potencialo stiprinimu ir šalies integracijos į pasaulinę ūkio sistemą efektyvumo kėlimu – Red.) parengė pranešimą „Rusijos dalyvavimo tarptautinėje prekyboje svarbiausi ir kritiniai parametrai“. Pranešimo autoriai perspėja apie didėjančią šalies priklausomybę nuo žaliavų pardavimų užsienyje, ypač naftos, dujų ir metalų.
Rusijos dalyvavimo pasaulinėje prekyboje intensyvumas (šalies eksportas, tenkantis pasaulio BVP daliai pagal paritetinę perkamąją galią) dėl žaliavų kainų augimo 2014 metais pasiekė 73 procentus. JAV, Kinijos, Brazilijos ar Indijos analogiškas rodiklis yra mažesnis. Kadangi prekių pastoviai išvežama daugiau negu įvežama, Rusijos eksporto kvota (maksimali leidžiamos išvežti ar parduoti užsienio asmenims produkcijos apimtis – Red.) bendrajame vidaus produkte yra „šalių superprekiautojų“ (mažų Europos, Rytų ir Pietryčių Azijos šalių) lygio, kur užsienio prekybos apyvarta yra didesnė už jų BVP.
„Dėl tokios padėties Rusija tampa menkai apsaugota nuo pasaulinės rinkos konjunktūros kitimo, kadangi savo vos ne „superprekybą“ ji užtikrina iš esmės pačiuose žemiausiuose globalinių pridėtinės vertės grandinėlių aukštuose“, – VNIKI analitikus cituoja laikraščio „Kommersant“ korespondentas Aleksejus Šapovalovas. Pranešimą „Rusijos dalyvavimo tarptautinėje prekyboje svarbiausi ir kritiniai parametrai“ Maskvos tarptautinės prekybos centro ekspertų tarybos pirmajame posėdyje pateikė instituto direktorius Andrejus Spartakas. Šis ir kiti tyrimai turi duoti valdininkams indikatorių rinkinį prekybos politikos ir importo pakaitalų ieškojimo „tiksliajam derinimui“.
Ekspertų vertinimu, dėl per didelio specializavimosi energijos išteklių ir žaliavų eksporte Rusija tampa menkai apsaugota ne tik nuo konjunktūros svyravimų, bet ir nuo lošimų finansų rinkose ir geopolitinių veiksnių kitimo.
„Tokio modelio išlaikymo rizika tampa neleistinai didelė“, – daro išvadą ekspertai.
2013 metais eksporto indėlis į BVP fizinės apimties padidėjimą buvo 1,4 procentinio punkto, ir tai sudarė beveik 96 procentus šio rodiklio, pusę biudžeto pajamų, kada importuotos prekės sudarė 44 procentus mažmeninės prekybos įmonių išteklių. Jau 2014 metais eksporto indėlis į BVP augimą buvo nulinis, o importo dalis mažmeninės prekybos įmonių ištekliuose sumažėjo iki 42 procentų.
„Rusija tik maža dalimi kapitalizuoja savo importą: investicinėms prekėms (gamybos priemonėms – Red.) tenka truputį daugiau kaip ketvirtis importo. O į vartojamąsias prekes orientuoto importo lygis dukart viršija atitinkamą BRIKS šalių (Brazilijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos Respublikos – Red.) rodiklį“, – sakoma pranešime.
Stebina tai, kad Rusijos ūkis vis dar išlieka labai priklausomas nuo strateginių žaliavų importo. Rusija 90 procentų yra priklausoma nuo titano rūdos importo iš Ukrainos ir 100 procentų – nuo lantanoidų (kartais ne visai teisingai vadinamų retaisiais žemės elementais – Red.), kuriuos Rusija perka iš Kazachstano.
Tyrimo autoriai sunerimę dėl Ukrainos kaip svarbiausio prekybinio partnerio praradimo ir laiko, kad tai yra didžiausia rizika šalies ūkiui. O Kremlius, atrodo, jokio nerimo nejaučia, pastebi „Kommersant“.
Parengė Leonas Grybauskas
