„Aš iš pokalbio supratau, kad Lenkijos pusė yra suinteresuota nušaut vienu šūviu du zuikius. Galima kartu dalyvauti GIPL projekto įgyvendinime, bet ji kartu paminėjo ir Lenkijai svarbų projektą – kaip atšaka nuo Čekijos iki Lenkijos – ir jie irgi stengiasi sudaryti tam tikrą politinį spaudimą, kad Europos Komisija skirtų šitam projektui daugiau pinigų.
Tai čia, aš manau, ir vyksta šiuo metu debatai, kad būtų galima išgauti daugiau pinigų ir kitiems projektams“, – Vyriausybės išplatintame vaizdo interviu sakė Algirdas Butketvičius, kuris ketvirtadienį Briuselyje susitiko su Lenkijos premjere Ewa Kopacz (Eva Kopač).
Jis, be kita ko, paragino Lenkiją greičiau išspręsti finansavimo klausimus, rašoma Vyriausybės pranešime.
„GIPL įgyvendinimas užtikrins ES energetinės sąjungos susikūrimą ir taip panaikins energetines Bendrijos salas. Todėl būtina kuo greičiau išspręsti projekto finansavimo klausimą“, – Vyriausybės pranešime teigė A.Butkevičius.
Trijų Baltijos šalių premjerai balandį paprašė Europos Komisijos ir Lenkijos vadovų rasti sprendimą dėl GIPL finansavimo. Lenkija, pasak šaltinių, norėtų, kad kitos šalys jai kompensuotų daugiau projekto kaštų.
Energetikos reguliuotojų bendradarbiavimo agentūra (ACER) pernai rugpjūtį paskelbė, kad Lietuva Lenkijai už maždaug 558 mln. eurų vertės projektą kompensuos 54,9 mln. eurų, Latvija – 29,4 mln. eurų, o Estija – 1,5 mln. eurų. Neoficialiomis BNS žiniomis, Lenkija reikalauja didesnės kompensacijos.
534 kilometrų ilgio Lietuvos-Lenkijos dujotiekio projektui EK pernai spalį suteikė aukščiausią prioritetinį statusą.
Bendrovė „Amber Grid“ jau paskelbė dujotiekio projektavimo konkursą – jos trasos Lietuvoje ilgis – apie 170 kilometrų, jį numatoma nutiesti iki 2019 metų pabaigos. Įmonė į projektą investuos 136 mln. eurų, iš jų 80,3 mln. eurų tikimasi gauti iš ES fondų. Projektą „Amber Grid“ įgyvendina kartu su Lenkijos „Gaz-System“.
