Stato Lietuvos pašonėje Praeitą savaitę Baltarusijos vyriausybė patvirtino BAE radioaktyviųjų atliekų tvarkymo strategiją. Kaip žinoma, elektrinė statoma Gardino srityje, Astravo rajone, 18 kilometrų nuo Astravo ir 55 km į rytus nuo Vilniaus pagal Rusijos bendrovės „Atomstrojeksport“ projektą. Generalinis projektuotojas ir rangovas yra Rusijos akcinė bendrovė „ NIAEP“ – UAB „ASE“. Elektrinėje bus du blokai, kurių reaktorių suminė galia 2400 MW (palyginimui Ignalinos AE dviejų veikusių reaktorių suminė instaliuotoji galia buvo 3000 MW – Red.). Pirmąjį bloką numatyta perduoti eksploatuoti 2018 metų lapkritį, antrąjį – 2020 metų liepą.
Ieškos tinkamos vietos
Dokumente teigiama, kad atliekos bus saugomos Baltarusijos teritorijoje, bet vieta dar neparinkta. Pasak Baltarusijos energetikos ministerijos Branduolinės energetikos departamento direktoriaus Stanislavo Černoūsovo, šis klausimas svarstomas:
„Bus atliekami tyrimai, atsižvelgiama ir į ekonominį pagrįstumą, ir aikštelė bus parinkta iki 2023 metų. Objektas atitiks Baltarusijos ir tarptautines teisės normas“.
Pareigūnas pridūrė, kad vietos parinkimas radioaktyviosioms atliekoms saugoti ir jų poveikio aplinkai pasekmės bus aptariamos su visuomene. Objekto projektinė dokumentacija turi būti parengta iki 2026 metų.
Pimoji kapinyno eilė bus baigta po 13 metų
Kol saugykla nebus perduota eksploatuoti, atliekos bus saugomos AE teritorijoje. Labai radioaktyvios atliekos ten liks visą AE eksploatacijos laiką – 60 metų.
Iki 2028 metų numatoma pastatyti pirmąją kapinyno eilę. Čia bus atvežtos AE susikaupusios radioaktyviosios atliekos. Preliminariais paskaičiavimais pirmajame etape į saugyklą pateks apie 1560 kub. metrų atliekų. Tiek jų susidarys per 10 elektrinės eksploatavimo metų.
Per 60 eksploatavimo metų susidarys 9360 kub. metrų įvairių kategorijų kietų radioaktyviųjų atliekų ir 60 kub. metrų labai radioaktyvių atliekų, teigia straipsnio autorė. Norint sudėti visas šias atliekas vienoje vietoje tektų iškasti dviejų metrų gylio duobę, kurios plotas prilygtų futbolo aikštei.
Pagal strategiją radioaktyviųjų atliekų saugyklos įrengimas Baltarusijai atsieis 60 mln. dolerių. Tiek analogiškos saugyklos statyba kainavo Lietuvai, teigia J. Spasiuk.
Ekspertai abejoja baltarusių gebėjimais
Naviny.by paprašė ekspertų papasakoti, kokių pasekmių gali turėti radioaktyviųjų atliekų saugyklos atsiradimas Baltarusijoje.
Tatjana Novikova, Baltarusijos visuomeninės organizacijos „Ekodom“ antibranduolinės kampanijos koordinatorė:
„Astravo AE poveikio aplinkai vertinimas buvo atliekamas neatsižvelgiant į [radioaktyviųjų atliekų] saugyklos poveikį. Tai neteisinga. Priimant sprendimą dėl AE statybos reikėjo įvertinti atliekų kapinyno poveikio aplinkai pasekmes. Akivaizdu, kad tai didelio radiacijos pavojaus objektas. Mes turėjome žinoti, ar tai Baltarusijai ekonomiškai naudinga ir ekologiškai priimtina, o po to reikėjo priimti politinį sprendimą.
Yra ilgaamžių elementų, kurių pusėjimo periodas skaičiuojamas milijardais ir šimtais tūkstančių metų. Žmonija neturi galimybės analizuoti tokių laiko intervalų. Žemė juda, teoriškai neįmanoma sukurti tokio objekto, kuris tokį ilgą laiko tarpą galėtų garantuoti radioaktyviųjų atliekų saugumą.
Abejoju Baltarusijos galimybėmis aukštame technologiniame lygyje užtikrinti radioaktyviųjų atliekų saugojimą. Pavyzdžiui, kapinyno statybą Lietuvos teritorijoje finansuoja Europos Sąjunga. O Baltarusija – didelę užsienio skolą turinti šalis, kuri stato atominę elektrinę paėmusi paskolą. Ir aš abejoju, kad tai mūsų jėgoms. Statydami elektrinę ir planuodami saugoti atliekas mes pasmerkiame save amžinam galvos skausmui. Netgi tas panaudotas kuras, kuris vis dėlto bus tiekiamas į Rusiją, neliks ten amžinai.
Rusijoje iš jo uždirbs – išgaus plutonį, uraną. O tai, kas liks po perdirbimo, grįš, ir visa tai taip pat reikės saugoti. Būtent taip atrodo procesas Ukrainoje. Apmaudu, kad visuomenės balsas nebuvo išgirstas, kai buvo svarstomas AE statybos projektas. Neišgirs jo ir dabar. Baltarusijoje valdžia nuo visuomenės yra atskirta, tarp jų – gelžbetonio siena“.
Reikia mokytis iš „Fukušimos“ pavyzdžio
Jurijus Voronežcevas, fizikas, dirbęs SSRS Aukščiausiosios Tarybos komisijos avarijos priežastims Černobylio AE tirti atsakinguoju sekretoriumi:
„Mano požiūriu, atliekų kiekis strategijoje įvertintas nepakankamai. Pavyzdžiui, susidaro tūkstančiai litrų skystų atliekų, vandens, kuris naudojamas aušinimui. Susiformuoja didelis druskų kiekis.
Strategijoje neįrašyta, kas bus susiklosčius nepaprastajai padėčiai, kada atsiranda milžiniškas kiekis atliekų. Tai labai gerai matyti iš AE „Fukušima-1“ pavyzdžio. Ši avarija parodė, kad branduolinių atliekų kapinynai yra netgi pavojingesni už pačią AE. Mes nekalbame apie tokio masto katastrofą, tačiau negalima garantuoti, kad elektrinė dirbs be nepaprastųjų padėčių. Be to, Baltarusijoje nėra specialistų, kurie galėtų dirbti atominėse elektrinėse, žmonių, turinčių patirties laidojant radioaktyviąsias atliekas. Nežinau, kaip išvis galima rengti strategiją, neturint darbo tokiuose objektuose patirties.
Galų gale, pasaulyje iš principo neišspręsta radioaktyviųjų atliekų problema. Niekas nežino, ką daryti su atliekomis. Kapinynai apskaičiuoti 100 metų, o problemos dėl jų žmonėms kils tūkstančius metų, kol dirbs (spinduliuos radiaciją) vadinamasis apšvitintas branduolinis kuras (kitaip – panaudotas branduolinis kuras; tai reaktoriaus aktyviojoje zonoje apšvitintas branduolinis kuras, kuris, skirtingai negu naujas, dėl didelio skilimo produktų kiekio yra labai radioaktyvus – Red.). Bejėgiškumas tvarkant atliekas iš esmės ir lėmė, kad Europoje atsisakoma branduolinės energetikos. Po 20-40 metų atominių elektrinių mūsų regione nebus. O Baltarusija turės didelę problemą“.
Iš Baltarusijos bandoma padaryti branduolinių atliekų sąvartyną
Jurijus Bandaževskis, analitinio centro „Ekologija ir sveikata“ (Kijevas) vadovas:
„Baltarusiai, kalbant apskritai, neturi turėti nieko bendro su branduoline energetika. AE statyba Baltarusijoje ir branduolinių atliekų kapinynai sudaro sąlygas nacijai išnykti.
Iš Baltarusijos bandoma padaryti branduolinių atliekų sąvartyną. Nusikalstama būti atominės energetikos lobistų vedžiojamiems už rankelės Baltarusijoje, kuri labiau nei kitos šalys nukentėjo nuo Černobylio katastrofos.
Jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis sukelia medžiagų apykaitos sutrikimus organizme ir susilpnina imuninę sistemą. Kadangi Baltarusijos teritorija yra labai užteršta, radiacija šalies gyventojus veikia agresyviau, negu tuos, kurie gyvena ekologiškai švariuose regionuose. Iki šiolei vis dar neįvertinti apšvitos mastai, nes daugelis duomenų buvo įslaptinta. Ištyrus baltarusių medžiagų apykaitos procesus matyti, kad labai daug žmonių turi rimtų sveikatos problemų. Mes konstatuojame elementų disbalansą Baltarusijos gyventojų organizmuose, ypatingą rūpestį kelia vaikai. Jų sveikatos būklė yra labai bloga, ir branduolinės energetikos plėtra šalyje tik pagilins problemas.
Branduolinių atliekų sąvartynas – grėsmė tautos sveikatai. Neįmanoma užkonservuoti atliekų taip, kad būtų visiška garantija, jog nebus radioaktyviųjų elementų (čia: radioaktyviųjų nuklidų – Red.) nuotėkio. To nebūna. Europoje branduolinių atliekų problema yra didžiulė, ten atliekų gausėja. Tas pats ir čia. Mano nuomone, Baltarusijos valdžios institucijos gerai įsivaizduoja atominės elektrinės statybos Baltarusijoje pasekmes. Jei tikslas yra, kad išnyktų vietos gyventojai, tai reiškia, kad valdžios politika yra teisinga“.
Lietuviams reikia suklusti
Baltarusija pati spręs, kokią energetikos plėtros kryptį jai pasirinkti, tačiau žurnalistų pareiga informuoti visuomenę apie kylančias grėsmes ir reikalauti tautos išrinktųjų padaryti viską kas įmanoma, kad tų grėsmių neliktų ar jos bent jau sumažėtų.
Lietuvos žmonėms nepakanka žinoti, kad kokia nors kaimyninės šalies institucija nepateikė deramo poveikio aplinkai vertinimo ar kokios nors kitos reikalingos informacijos.
Pasak straipsnio autorės, dėl vietos radioaktyviųjų atliekų saugyklai kaimyninės šalies pareigūnai žada tartis su visuomene. Ar nenutiks taip, kaip tame anekdote, kai zuikio paklausė, kaip jo miške keičiamasi nuomonėmis, o šis atsakė: „Labai paprastai. Įeidami į meškos guolį žvėrys turi savo nuomonę, išeidami – meškos“.
Ar pasirinkus vietą radioaktyviųjų atliekų kapinynui kur nors Druskininkų pašonėje į šį kurortą ims plūsti žmonės semtis sveikatos?
Parengė Leonas Grybauskas
