Sako, kad tai nešvarūs politiniai žaidimai
„Gyvatuko mokestis imamas už tai, kad name vyksta karšto vandens cirkuliacija, kuri palaiko temperatūrą, neleidžiančią veistis bakterijoms, kad atsukę čiaupus gyventojai iškart gautų karštą vandenį“, – skelbiama pranešime.
Savivaldybė paaiškina, kad „Vilniaus energija“ nuo šio mėnesio pradeda taikyti naują tvarką, pagal kurią šilumos kiekį, likusį priskyrus šilumos kiekius karštam vandeniui ruošti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti daugiabučiuose, išdalins apmokėti karšto vandens vartotojams.
Šilumos kiekis, viršijantis normatyvus karšto vandens temperatūros palaikymui (cirkuliacijai), daugiabučiuose gali susidaryti nešildymo sezono metu. Atsirandančius nuostolius, viršijus šilumos energijos normatyvus karšto vandens temperatūros palaikymui (gyvatukui) bus reikalaujama apmokėti iš vilniečių.
„Vilniaus energija“ šią naujovę taikys tuose daugiabučiuose, kuriuose karšto vandens tiekėjas yra sutvarkęs karšto vandens apskaitą, ir namuose, kurių bendrasavininkai yra pasirinkę apsirūpinimo karštu vandeniu būdą be karšto vandens tiekėjo. Tuose daugiabučiuose, kuriuose karšto vandens apskaita nėra sutvarkyta, bendrovė sąskaitas ir toliau pateiks namų prižiūrėtojams.
2014 metų gruodžio 3 d. Vilniaus apygardos teismas nutarė, kad namo gyventojai gauna šilumą kaip vartotojai ir kaip savininkai, tad už ją sumoka kaip vartotojai ir kaip namo bendrasavininkiai, todėl ir atsirandančius nuostolius turi sumokėti patys vartotojai, o ne daugiabučių namų priežiūros įmonės.
Tačiau nutarties iki savivaldybių rinkimų šilumos tiekėjas įgyvendinti neskubėjo. „Ar ne keista, jog Vilniaus apygardos teismas nutartį priėmė pernai žiemą, o bendrovė „Vilniaus energija“ kaip tik dabar, pasikeitus savivaldybės vadovams, nusprendė pateikti „dovanėlę“ vilniečiams – sąskaitas už papildomai suvartotą šilumos energiją. Tai ne kas kita, kaip nešvarūs politiniai žaidimai, dėl kurių kentės vartotojai,“ – sako vicemeras Valdas Benkunskas.
Savivaldybė kreipsis į Valstybinė energetikos inspekciją, kontroliuojančią šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojų veiklą, kad atkreiptų dėmesį ir išnagrinėtų priežastis dėl kurių gyventojai turės papildomų išlaidų ir ar nėra pažeisti vilniečių interesai.
“Vilniaus energija“ atkerta: „tvarką priėmėme ne mes“
Bendrovė „Vilniaus energija“ pareiškė, kad ji taip pradėjo taikyti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pateiktą išaiškinimą Lietuvos šilumos teikėjų asociacijai, pagal kurį šilumos kiekis, likęs priskyrus šilumos kiekius karštam vandeniui ruošti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti daugiabučiuose, priskiriamas ir išdalijamas apmokėti karšto vandens vartotojams.
Komisija išaiškino, kad ši tvarka turi būti taikoma tuose daugiabučiuose, kuriuose karšto vandens tiekėjas yra sutvarkęs karšto vandens apskaitą, ir namuose, kurių bendrasavininkai yra pasirinkę apsirūpinimo karštu vandeniu būdą be karšto vandens tiekėjo.
Šia tvarka sudarytos sąskaitos už birželio mėnesį suvartotą šilumą ir karštą vandenį vilniečius pasieks liepos pradžioje. Taip paskirstyti šilumą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijai nurodė 2015 m. gegužės 11 dieną. 2014 metų gruodžio 3 d. Vilniaus apygardos teismas taip pat nutarė, kad normatyvus karšto vandens temperatūros palaikymui (cirkuliacijai) viršijantį šilumos kiekį turi padengti ne daugiabučių namų priežiūros įmonės, o gyventojai.
„Kol kas VKEKK nepateikė išaiškinimo, kokia tvarka turėtų būti skirstomas šilumos kiekis, viršijantis normatyvus karšto vandens temperatūros palaikymui tuose daugiabučiuose, kuriuose karšto vandens apskaita nėra sutvarkyta. Tokiais atvejais „Vilniaus energija“ sąskaitas ir toliau pateiks namų prižiūrėtojams“, – skelbiama pranešime.
Šilumos kiekis, viršijantis normatyvus karšto vandens temperatūros palaikymui (cirkuliacijai), daugiabučiuose gali susidaryti nešildymo sezono metu. Daugiabučių, kuriuose kyla ši problema, gyventojams rekomenduojama kreiptis į namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją. Būtent prižiūrėtojai yra atsakingi už tinkamą pastato šildymo ir karšto vandens įrenginių priežiūrą, šių įrenginių darbo atitikimą ekonomiško bei racionalaus šilumos ir karšto vandens vartojimo reikalavimams.
