Oficialiai Maskvoje tai vadinama bendrovės „Gazprom Germania“ „restruktūrizavimu“ – „Grazprom eksport“ antrinės įmonės, kuriai priklauso beveik visos „Gazprom“ bendrovės užsienyje, tarp jų ir JAV bei Azijoje, pertvarka.
Faktiškai išpardavimas jau prasidėjo. Kaip rašo „Vedomosti“, 2014 metų birželį „Gazprom“ pardavė valstybei 37,1 proc. „Lietuvos dujų“ ir „Amber Grid“ už 163 mln. dolerių. Birželio 19 dieną estų valstybinė bendrovė „Elering“ pranešė, kad už 20 mln. eurų išperka iš „Gazprom“ 37 proc. bendrovės „Vorguteenus Valdus“, kuri valdo Estijos dujų transportavimo sistemą, akcijų.
Tiesa, „Gazprom“ dar turi panašią bendrovės „Eesti Gaas“, kuri užsiima dujų importu, akcijų dalį. Dar 10 proc. „Eesti Gaas“ priklauso bendrovei „Rosneft“, tiesa, netiesiogiai – per „Itera Latvija“. Prieš kelias dienas „Rosneft“ atstovas negalėjo atsakyti „Vedomosti“, ar bendrovė parduos savo dalį. Tačiau anksčiau jis tvirtino, kad didinti savo dalies įmonė neketina.
Rusijos žiniasklaida aptaria ir tai, kaip ateityje „Gazprom“ elgsis su jam priklausančiais 34 proc. Latvijos „Latvijas gaze“ akcijomis („16 proc. priklauso „Itera Latvija“). Taip pat cituojamas ir Rusijoje autoritetingas ekspertas, Nacionalinio energetinio saugumo fondo vadovo pavaduotojas Aleksejus Grivačas: anot jo, 2017-aisiais „Gazprom“ atsisakys ir šios nuosavybės.
Jo žodžiais, iš esmės nutarta parduoti ir 25 proc. suomių „Gasum Oy“, kuri užsiima dujų importu į Suomiją. „Gazprom“ direktorių taryba palaimino tokį sandoįrį dar 2014 metų pabaigoje. Tačiau dabar, kaip sakė „Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotojas Aleksandras Medvedevas, iškilo tam tikrų klausimų dėl pagrindinio valdytojo, „kuriam nepasisekė visko sureguliuoti“.
Rusijoje kalbama, kad Lietuvoje ir Estijoje „Gazprom“ išėjimas buvo politinis reikalas, o Latvijoje ir Suomijoje padėtis ramesnė. Tačiau aktyvų atsisakymas šiose šalyse – tik laiko ir derybų klausimas.
Dujų verslo ekspertai primena, kad neseniai Europos Komisijos priimtoje energetikos strategijoje numatoma kiek įmanoma sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos, labiausiai Baltijos šalyse. Šiame plane numatoma sujungti Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos dujų tiekimo sistemas. Finansuos šį projektą ES. Tačiau pirmiausia norima, kad tarp savininkų nebūtų „Gazprom“ ar jo įmonių. Tai Maskvoje puikiai supranta.
Rusijos žiniasklaida rašo, kad toks siekis rūpi ne tik Baltijos šalims ir Šiaurės Europai. Tas pats gali nutikti ir Vokietijoje. Balandžio pabaigoje Vokietijos bendrovė „EWE AG“ pranešė išpirksianti iš „Gazprom“ 10,52 proc. „Verbundnetz Gas“, kuri anksčiau pardavinėjo dujas Rytų Vokietijoje, akcijų. O 2014-ųjų pabaigoje nutrūko sandoris tarp „Gazprom“ ir „Wintershall“. Jei jis būtų įvykęs, „Gazprom“ būtų Vokietijoje kontroliavęs didžiąsias prekybos dujomis įmones.
Rusijos laikraštis „Komersant“ pridūrė, kad greičiausiai dėl tos pačios priežastis strigo ir Rusijos degalinių tinklo Europoje plėtra. Dėl šio projekto dabar vyksta teismai.
«Vedomosti“ primena, kad 2014 metų rudenį „Gazprom Germania“ sustabdė požeminės dujų saugyklos „Saltfleetby“ Didžiojoje Britanijoje statybų projektą. O 2015-ųjų vasarį „Gazprom“ nusprendė iš Londono į Sankt Peterburgą perkelti pasaulinės prekybos įmonės „Gazprom Marketing & Trading“ (GM&T) biurą.
Tiesa, pats „Gazprom“ tvirtina, kad taip pasielgė ne dėl ginčų su Europa, o todėl, kad šis biuras turi tapti įmonės „Gazprom birža“ dalimi, kuri prekiaus dujomis ir užsienio šalims.
