„Gazprom“ paskelbė dujotiekio „Turkijos srautas“ statybos kainą. Kaip investuotojams skirtos telefoninės konferencijos metu paskelbė „Gazprom“ projektų valdymo departamento viršininko pavaduotojas Aleksejus Serebriakovas, keturių dujotiekio linijų tiesimui prireiks 11,4 mlrd. eurų (be PVM). Pirmoji linija kainuos 4,3 mlrd. eurų, rašo gazeta.ru.
„Tokių išlaidų reikės vien tik jūrinei dujotiekio daliai, todėl paskelbta suma kelia rimtų abejonių, – komentavo kompanijos „Rusenergy“ partneris Michailas Krutichinas. – „Gazprom“ nei karto statybų metu nesilaikė anksčiau paskelbtų dujotiekių tiesimo sąnaudų planų.“
„Turkijos srautas“ — dujotiekio projektas, kurio numatomas galingumas – 63 mlrd. kubų dujų per metus. Apie jį Rusija paskelbė praėjusių metų gruodžio 1 dieną. Šis vamzdis turi pakeisti „Pietų srautą“ – analogiško galingumo dujotiekį, kuris turėjo būti nutiestas Juodosios jūros dugnu nuo Anapos iki bulgariškosios Varnos, o paskui sausuma – iki Austrijos Baumgarteno, kur yra dujų saugykla.
Tačiau „Pietų srauto“ Rusija buvo priversta atsisakyti, nes Europos Komisija sustabdė projektą, pareiškusi, kad jis prieštarauja Europos antimonopolijų įstatymui. Iš dalies buvo kalbama apie Europos Sąjungos (ES) Trečiąjį energetinį paketą, kuris draudžia tai pačiai kompanijai užsiimti dujų tiekimu ir transportavimu.
Ankstesnis „Gazprom“ projektas — „ Pietų srautas“ taip pat ne kartą brango. Jeigu iš pradžių skelbta projekto suma siekė 16 mlrd. mlrd. eurų, tai praėjusių metų spalį jau buvo kalbama apie 23 mlrd. eurų sumą.
Maža to, povandeninei „Pietų srauto“ daliai turėjo būti skirta 14 mlrd. eurų. Kai buvo skelbiama anksčiau, povandeninė „Turkijos srauto“ dalis turi beveik visiškai sutapti su „Pietų srauto“ maršrutu.
„Turkijos srauto“ vamzdis turi driektis Juodosios jūros dugnu, tada – per Turkijos teritoriją iki Turkijos ir Graikijos pasienio. Toliau Europos valstybės turės pačios pastatyti būtiną infrastruktūrą (skirtingai nuo „Pietų srauto“, kurio projekte buvo numatyta, kad statyba kiekvienoje šalyje užsiims bendra įmonė, kurios 50 proc. akcijų priklausys „Gazprom“). Iš 63 mlrd. kubų bendro galingumo 14 mlrd. naudos pati Turkija.
Praėjusį penktadienį buvo pranešta, kad Rusija nusiuntė Turkijai du pasiūlymus dėl būsimo „Turkijos srauto“ galingumo. Turkams pasiūlyta rinktis – viena dujotiekio linija ar keturios.
„Kol kas neaišku, ar Gazprom“ čia priskaičiuoja dėl „Pietų srauto“ patirtas išlaidas“, – pastebi M.Krutichinas.
Jo žodžiais, italų kompanijos „Saipem“, kuri turėjo kloti „Pietų srauto“ vamzdžius, laivų nuoma ir vamzdžių pirkimas Rusijos monopolijai jau kainavo 4,66 mlrd. eurų.
Nepaisant Rusijos pareiškimų, anksčiau ekspertai ne kartą išsakė nuomonę, kad „Turkijos srauto“ projektas jei ir bus realizuotas, tai minimalia apimtimi (tik viena linija). Tai susiję su užsitęsusiomis Rusijos ir Turkijos derybomis, o taip pat su tuo, kad prieš „Turkijos srautą“ pasisako ES ir Amerika.
Iš vienos pusės, projekto priešininkai nori išsaugoti veikiantį dujų tranzitą per Ukrainą (o „Turkijos srautas“ kaip tik ir skirtas panaikinti Ukrainos tranzito riziką, mat Rusija anksčiau ne kartą pareiškė, kad 2020 metais, pasibaigus galiojančiam susitarimui su Kijevu, tiekimas per Ukrainos teritoriją baigsis). Iš kitos – Europa nenori tiesti infrastruktūros, kuri reikalinga dujų tiekimui nuo Turkijos ir Graikijos sienos.
Be to, Rusija pranešė apie dar vienos vamzdžio statybą. Jis drieksis lygiagrečiai jau veikiančiam „Šiaurės srautui“. Šie planai vertinami kaip Rusijos bandymas apsidrausti tuo atveju, jei su „Turkijos srautu“ nieko nepavyktų.
M.Krutichino vertinimu, antrojo „Šiaurės srauto“ nebus.
„Nėra jokio plano, yra tik ketinimų memorandumas“, – aiškino ekspertas.
O „Turkijos srautas“, M.Krutichino įsitikinimu, bus tik iš dalies realizuotas jau vien todėl, kad būtų „įdarbinti“ jau nupirkti vamzdžiai.
Jeigu „Gazprom“ pavyks nutiesti „Turkijos srautą“, tai dujotiekis turės ne daugiau kaip vieną liniją, – prognozuoja ir „East European Gas Analysis“ vadovas Michailas Korčiomkinas. – Tai pats blogiausias variantas „Gazprom“ akcininkams ir Rusijos mokesčių mokėtojams.
Naujasis vamzdis gali pareikalauti nuolatinių federalinio biudžeto subsidijų. Panašiai, kaip dujotiekis Sachalinas-Chabarovskas-Vladivostokas.“
Parengė Eugenija Grižibauskienė
