Pinganti nafta klupdo Rusiją

Pernai Maskva džiūgavo pasirašiusi dujų tiekimo Kinijai sutartį. Šįmet jau pasklido abejonių, kad šis projektas Rusijai gali būti netgi nuostolingas.

Beveik prieš metus pradėtas statyti dujotiekis „Sila Sibiri“, tačiau darbų pabaigą jau teko šiek tiek nukelti.<br>„Gazprom“ nuotr.
Beveik prieš metus pradėtas statyti dujotiekis „Sila Sibiri“, tačiau darbų pabaigą jau teko šiek tiek nukelti.<br>„Gazprom“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Aleksandras Procenka („Lietuvos rytas“)

Aug 12, 2015, 5:00 AM, atnaujinta Oct 20, 2017, 11:06 PM

2014-ųjų gegužę Kinijos valstybinės kompanijos CNPC bei Rusijos dujų milžino „Gazprom“ vadovai sukirto rankomis dėl milžiniško ilgalaikio sandorio.

Rusai įsipareigojo nuo 2018-ųjų pabaigos net tris dešimtmečius šiai Azijos valstybei tiekti dujas – net po 38 mlrd. kubinių metrų kasmet.

Tačiau jau dabar darbai ima strigti, o Maskvą apniko abejonės dėl šio projekto naudos.

Terminą jau nukėlė

Pagal sutartį, „Gazprom“ iki 2018-ųjų pabaigos turėtų pradėti dujų gavybą naujame Čiajandinsko telkinyje Jakutijoje ir nutiesti Rusijos teritorija eisiančią dujotiekio „Sila Sibiri“ (išvertus iš rusų k. „Sibiro jėga“) atšaką.

Tačiau prieš keletą dienų Rusijos verslo leidinys „Vedomosti“ pranešė, kad sutarties vykdymo terminas atidėtas mažiausiai 7 mėnesiams.

Minima, kad pagrindinė priežastis – abejonės dėl rusiškų gamtinių dujų kainos ir paties projekto naudos.

Smogė atpigusi nafta

„Sila Sibiri“ statybos prasidėjo beveik prieš metus – 2014-ųjų rugsėjo 1 dieną. Tuomet naftos kaina, pagal kurią sutartyje numatyta skaičiuoti ir kinams tiekiamų gamtinių dujų kainą, siekė 103 JAV dolerius už barelį.

Dabar ji nukrito daugiau nei perpus. Maža to, panaikinus dalį sankcijų Iranui, bendra jos gavyba pasaulyje padidėjo milijonu barelių per parą.

Todėl Pasaulio bankas vakar paskelbė Kremliui liūdną prognozę: kitąmet vidutinė naftos kaina turėtų sumažėti dar dešimčia dolerių.

„Morgan Stanley“ analitikai dar anksčiau įspėjo, kad atšaukus embargą Iranui ir į tarptautinę rinką sugrįžus Libijai pasaulio lauktų didžiausias naftos kainų nuosmukis nuo 1986 metų, kai barelis krito žemiau 10 dolerių ribos ir neviršijo 20 dolerių net keletą metų.

Tuo metu „Gazprom“ sutartis su Kinijos kompanija gali būti naudinga tik tokiu atveju, jeigu dujų kaina ties šios Azijos šalies siena siektų 340–360 dolerių už tūkstantį kubinių metrų.

Tam reikia, kad naftos barelis kainuotų ne mažiau nei šimtą dolerių.

Kinai stato pigiau

Negana to, dar pernai „Gazprom“ ketino sudaryti antrą sutartį su CNPC ir įsipareigoti nutiesti dujotiekį „Altaj“, kuriuo kinams kasmet patiektų iki 30 mlrd. kubinių metrų dujų.

Neseniai Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas patvirtino, kad ši sutartis gali būti pasirašyta rugsėjo pradžioje, kai prezidentas Vladimiras Putinas lankysis Kinijoje.

Jau vyksta derybos ir dėl dujų kainos.

„Sberbank“ finansų analitiko Valerijaus Nesterovo skaičiavimais, pats dujotiekis „Altaj“ turėtų kainuoti 17–18 mlrd. JAV dolerių. Kad tokios investicijos atsipirktų, dujas reikėtų pardavinėti po 360–370 dolerių už 1000 kubinių metrų.

Tačiau tam reikia, kad nafta būtų dvigubai brangesnė nei dabar. Maža to, partneriai iš Kinijos nesutinka su rusų skaičiavimais ir yra pasirengę infrastruktūrą nutiesti pigiau.

„Gazprom“ įvertino, kad tūkstančio kubinių metrų dujų transportavimas 100 kilometrų atstumu kainuos 5–6 dolerius. Kinai siūlo visai kitokį skaičių – 3,7 dolerio.

Tačiau „Gazprom“ kol kas nesutinka įsileisti kinų, kad šie padėtų tiesti dujotiekį „Altaj“.

Pekinas gali nesunkiai spustelėti Maskvą – pagrasinti pirkti suskystintąsias dujas ar tiekiamas dujotiekiu iš Irano.

O Rusija jau neturi kur trauktis: Kinija – alternatyva Europos Sąjungai, kuri perka vis mažiau rusiškų dujų ir dar nelabai sutaria su dabartine šios šalies valdžia.

Tačiau rusams tokia alternatyva gali pridaryti didžiulių nuostolių.

Ekonomika smunka

Rusijai nesaldu: bendrasis vidaus produktas pirmąjį šių metų ketvirtį nukrito 2,2 proc. (palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu), o antrąjį – jau net 4,6 proc.

Anot ekonomikos plėtros ministro Aleksejaus Uliukajevo, tokie rezultatai verčia susimąstyti. „Bet trečią ketvirtį jie bus geresni“, – pažadėjo pareigūnas.

Ši ministerija prognozuoja, kad šįmet Rusijos BVP išvis sumažės 2,6–2,8 proc., jei naftos kaina toliau suksis apie 50 dolerių už barelį.

Tuo metu liepos pabaigoje agentūros „Interfaks“ atlikta ekonomistų apklausa parodė, kad analitikai laukia kur kas didesnio smigimo – 3,7 proc.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.