Pasak Rusijos banko „Sberbank“ vadovo Germano Grefo, bankas nepritaria pesimistinėms prognozėms, kad naftos kainos gali nukristi iki 20-40 dolerių, bet „akivaizdu, kad kaina nebus labai aukšta“. Jis prognozuoja, kad kitais metais barelis naftos kainuos 50-60 dolerių.
Naftos kaina – duobėje
Trečiadienį Šiaurės jūros „Brent“ rūšies nafta, su kuria susieta rusiškos naftos „Urals“ kaina, kainavo 43,16 dolerių. Kainos pradėjo kristi pernai liepą, kai jos svyravo apie 110 dolerių. Pirmoji „duobė“ buvo pasiekta sausį, kada barelio kaina nukrito iki 48,5 dolerio. Vėliau kainos pradėjo kilti ir gegužės antrąją dekadą pasiekė 66,9 dolerio. Po to jos vėl pradėjo kristi. Dabartinės kainos – žemiausios nuo 2009-ųjų krizės metų.
Rusijos Federacijos ekonominės plėtros ministerijos vadovas Aleksejus Uliukajevas pirmadienį sakė, kad šiais metais vidutinė barelio kaina bus 52 doleriai, 2016 metais – 55 doleriai, o 2017–2018 metais jis kainuos 60 dolerių. Ministras padarė prielaidą, kad trumpalaikėje perspektyvoje naftos kaina gali nukristi žemiau 40 dolerių, tačiau po kelių mėnesių barelio kaina vėl pakils iki „penkiasdešimties su trupučiu“.
Naftą išgaunančios valstybės ruošiasi blogiausiam Daugiausiai naftos Vakarų Europoje išgaunančios Norvegijos naftos ir energetikos ministras Tordas Lienas interviu agentūrai „Bloomberg“ sakė, kad 40 dolerių už barelį yra nestabili kaina vidutinės trukmės ir ilgalaikėje perspektyvoje, ir ji ilgai neišsilaikys. Pasak jo, atsirado perteklinių naftos gavybos ir tiekimo pajėgumų, ir esant dabartinėms naftos kainoms tiekimo apimtys mažės.
O štai Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas prieš savaitę perspėjo, kad reikia ruoštis žemoms naftos kainoms – 30-40 dolerių už barelį.
Dar vienos naftos šalies – Venesuelos – vadovas Nicolás Maduro trečiadienį pareiškė, kad Venesuelos naftos kaina gali nukristi iki 30 dolerių už barelį (ji jau dabar kainuoja 35 dolerius). Tačiau šios šalies situacija ypatinga. Pasak „Rusenergy“ partnerio Michailo Krūtichino, Venesuela turėjo lengvosios naftos ir sunkiosios (didelio klampumo) naftos, tačiau neatsargiai išeksploatavo lengvosios naftos atsargas ir dabar neturi kuo skiesti sunkiąją, kurią dėl to sunku parduoti. Todėl eksportui skirtos Venesuelos naftos kaina gali nukristi ir iki 20 dolerių už barelį. N.Maduro išreiškė viltį, kad OPEC ir Rusijai pavyks pasiekti, kad naftos kainos stabilizuotųsi.
„Venesuelos lyderis, tikriausiai, tikisi, kad dėl žemų kainų Rusija ir Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC) narės susitars dėl gavybos sumažinimo, – komentuoja Rusijos energetikos ir finansų instituto energetikos departamento sektoriaus vadovas Sergejus Agibalovas. – Tačiau to tikėtis per anksti“.
Rusija vien tik liepą padidino naftos gavybą 2,4 procento – iki 45,033 mln. tonų. Per septynis šių metų mėnesius naftos gavyba Rusijoje padidėjo 1,4 proc. ir pasiekė 309,245 mln. tonų.
OPEC tradiciškai nesilaiko savo nustatytų naftos gavybos kvotų, ir šios organizacijos šalys per dieną išgauna per 31,5 mln. barelių, nors numatytas skaičius yra 30 milijonų.
Kartelio lyderė Saudo Arabija naftos gavybą pakėlė į istorines aukštumas – birželį ji per dieną išgaudavo po 10,564 mln. barelių.
Iranas atsisakė investicijų į naftos pramonę
Kita vertus, Iranas, kuris ką tik kalbėjo apie pasiryžimą didinti naftos gavybą ir eksportą nepaisant žemų kainų, dabar visiškai atsisakė investicijų į naftos pramonę. Kaip informuoja „Bloomberg“ su nuoroda į šios šalies naftos ministrą, jeigu 2011-202 metais į naftos pramonę buvo investuota apie 40 mlrd. dolerių, tai pernai – tik 6 milijardai.
Anksčiau Iranas žadėjo patiekti į rinką 500 tūkst. barelių naftos per dieną iškart po sankcijų, apribojusių Irano naftos eksportą, atšaukimo, o vėliau, padidinęs gavybą, pridėti dar tiek. Atsižvelgiant į tai, kad naftos perteklinė paros pasiūla dabar yra apie 3 mln. barelių, papildomai į rinką iš Irano patiekta nafta, kaip anksčiau prognozavo ekspertai, gali numušti jos kainą dar 10 dolerių už barelį.
Anot S.Agibalovo, susiklosčius dabartinei padėčiai vienintele varomąja jėga naftos kainoms pakilti gali būti gavybos sumažinimas Jungtinėse Valstijose, kur dėl žemų kainų atsisakoma per brangių projektų. „40 dolerių kaina netenkina nieko“, – pažymi ekspertas.
M.Krūtichinas prognozuoja, kad naftos rinkoje pasiūlai viršijant paklausą artimiausius dvejus metus vidutinė barelio kaina bus apie 45 dolerius.
„Tačiau galimi šuoliai 20-60 dolerių diapazone, – perspėja ekspertas. – Tačiau tai bus aiškinama trumpalaikių veiksnių įtaka ir rinkos nervingumu“.
Evadoras parduoda pigiau už savikainą
Ketvirtadienį agentūra „Bloomberg“ informavo, kad Ekvadoras tapo pirmąja šalimi OPEC nare, išgaunančia naftą nuostolingai. Šalis parduoda naftą po 30 dolerių už barelį, o jos gavyba atsieina 39 dolerius.
Apie tai, kad naftos pardavimo kaina žemesnė už jos gavybos kaštus, pareiškė Ekvadoro prezidentas Rafaelis Correa. Jis pažymėjo, kad dėl naftos kainų kritimo šie metai šaliai tapo nepaprastai sunkūs ekonomine prasme.
Tuo tarpu kelios OPEC narės, tarp jų Alžyras ir Libija, nedaug laiko prieš Ekvadoro prezidento pasisakymą pareiškė, kad būtina sušaukti neeilinį organizacijos narių susitikimą ir aptarti veiksmus, kurių turi būti imamasi krentant naftos kainoms.
„RBK“ primena, kad Ekvadoras pagal naftos gavybos apimtis yra priešpaskutinėje vietoje tarp OPEC šalių – liepą čia per parą buvo išgaunama po 538 tūkst. barelių naftos. Šalyje išgaunamos „Oriente“ rūšies naftos kaina rugpjūčio 26 dieną buvo 36,67 dolerio už barelį („Brent“ rūšies naftos kaina – 43,27 dolerio).
Saudo Arabija, faktiška OPEC lyderė, kol kas niekaip nesureagavo į Alžyro, Libijos ir Venesuelos siūlymą surengti neeilinį organizacijos narių posėdį. Eilinis posėdis numatytas Vienoje gruodžio 4 dieną.
Liepą, nepaisant naftos kainų kritimo, OPEC narių išgaunamos naftos apimtys pasiekė trejų metų maksimumą. Liepos mėnesį dvylikoje šiai organizacijai priklausančių valstybių naftos gavyba padidėjo 100,7 tūkst. barelių (iki 31,5 mln. barelių) per parą. Daugiausiai gavyba padidėjo Irake, Angoloje, Saudo Arabijoje ir Irane.
Parengė Leonas Grybauskas
