„Noriu pabrėžti, kad, norėdamos keisti BRELL sutarties sąlygas, šalys turi nepadaryti nuostolių kitoms šalims. Galimų nuostolių dėl sutarties sąlygų keitimo vardijimas kol kas yra tik interpretacijos. Šiuo metu nevyksta jokie svarstymai dėl sutarties sąlygų keitimo kompensavimo“, – antradienio rytą interviu LRT radijui sakė Vyriausybės vadovas.
BRELL sutartimi penkios valstybės – Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija ir Lietuva – praėjusio dešimtmečio pradžioje suvienijo savo elektros perdavimo tinklus. Susitarimo dalyvės iš savo elektros sistemų suformavo elektros žiedą ir įsipareigojo, kad penkių šalių aukštosios įtampos elektros perdavimo tinklai veiks sinchroniškai – kaip viena sistema.
Baltijos šalių integracijos į Vakarų energetikos rinką darbai – elektros jungtys su Lenkija ir Švedija – artėja prie pabaigos. Pastarosiomis dienomis žiniasklaidoje daug kalbama, kad Rusija ir Baltarusija gali reikalauti atlyginti nuostolius už menamą BRELL sutarties sąlygų keitimą.
„Svarbiausia – tai, kad, perorientavus sistemos darbą ir pradėjus dirbti sinchroniškai su kontinentinės Europos tinklais, esamos linijos tarp Lietuvos ir Rusijos ar Baltarusijos nebus demontuojamos. Pasikeis tik jungčių su Rusija ar Baltarusija tarptautinio valdymo technologinis režimas. Tai reiškia, kad jungtys bus naudojamos ir toliau, elektros mainai ir prekyba galės būti vykdoma. Tik dėl pasikeitusio režimo nebeliks visiškos tarpusavio priklausomybės“, – klausiamas, jei būtų reikalaujama kompensacijos, ar Lietuva sutiktų ją mokėti, atsakė A. Butkevičius.
Tačiau, Premjero teigimu, tai bus ilgalaikis procesas.
„Jei kas nors galvoja, kad galima nukirpti kažkokius laidus, sumontuoti jungiklius ir pradėti naudotis elektros tiekimu iš kitur, tai mąstoma labai primityviai. BRELL sistema kol kas veikia, nes mes neturime kito pasirinkimo. O kai sinchronizacijos projektas bus įgyvendinamas – dėl ko dabar ir vyksta diskusijos, atliekami ekspertų tyrimai – tada ir vyks derybos tarp ir ES ir Rusijos, Baltarusijos“, – sakė jis.
Vyriausybės vadovas taip pat pabrėžė, kad sistemos perorientavimas iš vienos sinchroninės zonos į kitą yra kompleksinis didelės apimties projektas, apimantis daugybę teisinių, inžinerinių, technologinių ir procedūrinių klausimų.
„Kada jis bus įgyvendintas – negaliu atsakyti. Planuose – 2024 metai. Derybos šiais klausimais, manau, vyks ne tarp įmonių, o tarp ES ir Rusijos su Baltarusija“, – svarstė A. Butkevičius.
