„Noriu pabrėžti, kad, norėdamos keisti BRELL sutarties sąlygas,
šalys turi nepadaryti nuostolių kitoms šalims. Galimų nuostolių dėl
sutarties sąlygų keitimo vardijimas kol kas yra tik
interpretacijos. Šiuo metu nevyksta jokie svarstymai dėl sutarties
sąlygų keitimo kompensavimo“, – antradienio rytą interviu LRT
radijui sakė Vyriausybės vadovas.
BRELL sutartimi penkios valstybės – Baltarusija, Rusija,
Estija, Latvija ir Lietuva – praėjusio dešimtmečio pradžioje
suvienijo savo elektros perdavimo tinklus. Susitarimo dalyvės iš
savo elektros sistemų suformavo elektros žiedą ir įsipareigojo, kad
penkių šalių aukštosios įtampos elektros perdavimo tinklai veiks
sinchroniškai – kaip viena sistema.
Baltijos šalių integracijos į Vakarų energetikos rinką darbai –
elektros jungtys su Lenkija ir Švedija – artėja prie pabaigos.
Pastarosiomis dienomis žiniasklaidoje daug kalbama, kad Rusija ir
Baltarusija gali reikalauti atlyginti nuostolius už menamą BRELL
sutarties sąlygų keitimą.
„Svarbiausia – tai, kad, perorientavus sistemos darbą ir
pradėjus dirbti sinchroniškai su kontinentinės Europos tinklais,
esamos linijos tarp Lietuvos ir Rusijos ar Baltarusijos nebus
demontuojamos. Pasikeis tik jungčių su Rusija ar Baltarusija
tarptautinio valdymo technologinis režimas. Tai reiškia, kad
jungtys bus naudojamos ir toliau, elektros mainai ir prekyba galės
būti vykdoma. Tik dėl pasikeitusio režimo nebeliks visiškos
tarpusavio priklausomybės“, – klausiamas, jei būtų reikalaujama
kompensacijos, ar Lietuva sutiktų ją mokėti, atsakė A. Butkevičius.
Tačiau, Premjero teigimu, tai bus ilgalaikis procesas.
„Jei kas nors galvoja, kad galima nukirpti kažkokius laidus,
sumontuoti jungiklius ir pradėti naudotis elektros tiekimu iš
kitur, tai mąstoma labai primityviai. BRELL sistema kol kas veikia,
nes mes neturime kito pasirinkimo. O kai sinchronizacijos projektas
bus įgyvendinamas – dėl ko dabar ir vyksta diskusijos, atliekami
ekspertų tyrimai – tada ir vyks derybos tarp ir ES ir Rusijos,
Baltarusijos“, – sakė jis.
Vyriausybės vadovas taip pat pabrėžė, kad sistemos
perorientavimas iš vienos sinchroninės zonos į kitą yra
kompleksinis didelės apimties projektas, apimantis daugybę
teisinių, inžinerinių, technologinių ir procedūrinių klausimų.
„Kada jis bus įgyvendintas – negaliu atsakyti. Planuose – 2024
metai. Derybos šiais klausimais, manau, vyks ne tarp įmonių, o tarp
ES ir Rusijos su Baltarusija“, – svarstė A. Butkevičius.