Amerikiečių televizijai CBS duotame interviu V.Putinas pareiškė, kad Lietuvos ir kitų Baltijos šalių atsijungimas nuo Rusijos elektros sistemos daug kainuos ir pačiai Rusijai, ir Europos Sąjungai, nes esą bus izoliuota Kaliningrado sritis, rašo „Lietuvos rytas“.
„Turėsime pertvarkyti sistemą, išleisti milijardus dolerių, taip pat ir mūsų Europos partneriai turės išleisti milijardus dolerių integruoti Baltijos šalis į jų energetikos tinklą.
Kam? Jeigu iš tiesų siekiame bendro darbo ir integracijos ne tik žodžiais, bet ir darbais, kokia viso to prasmė?
Ir taip yra daugelyje sričių – jie sako viena, bet daro kita“, – praėjusią savaitę kalbėjo Rusijos prezidentas. Šį jo interviu paskelbė Kremlius.
Tai ne pirmas kartas, kai V.Putinas žarsto perspėjimus dėl Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės.
Tačiau šį kartą jis turi ginklą, kurį, pasirodo, Maskvai įdavė patys Lietuvos energetikai – sutartį, pasirašytą dar 2001 metais.
Lietuva, Latvija, Estija, Baltarusija ir Rusija tuomet BRELL sutartimi įsipareigojo, kad šių valstybių elektros sistemos dirba sinchroniškai kartu su Rusija.
Jei bent viena šalis norėtų išstoti iš šios sutarties, kitoms turėtų kompensuoti nuostolius. Šios sutarties kopiją turi ir „Lietuvos rytas“.
Nusikalto prieš valstybę?
Šiuo metu Lietuva ketina jungtis prie Vakarų elektros sistemos ir tapti visiškai nepriklausoma nuo Rusijos. Kaip tik dabar Maskva ir priminė tą sutartį.
„Tai buvo nusikalstama, kad toks dokumentas pasirašytas.
Žinoma, rusai dar turėtų įrodyti žalą, kurią patirtų, jei sutartis būtų nutraukta.
Tačiau su šia sutartimi mes grįžome į posovietinę energetikos erdvę. Vadinasi, buvo nusižengta ir Konstitucijai“, – „Lietuvos rytui“ dėstė energetikos teisės specialistas, Kovo 11-osios Akto signataras Liudvikas Narcizas Rasimas (Rasimavičius).
– Ar tiesa, kad Lietuvoje ši sutartis iki šiol yra slapta?
– Taip, kelerius metus reikalavau įvairių vyriausybių paviešinti šią sutartį. Tačiau valdžios atstovai visada pareikšdavo, kad ji yra įslaptinta.
Taip man teigė ir Arvydo Sekmoko vadovauta Energetikos ministerija, ir ankstesnės valdžios.
Tuo metu rusai ją skelbia viešai. Tai yra grynai politinė sutartis, duodanti teisę rusams valdyti Baltijos šalių energetikos sistemą. Jokių techninių detalių joje nėra.
– Kodėl manote, kad dokumentas pažeidžia Lietuvos valstybės interesus?
– Pirmiausia, jau jo pasirašymas pažeidė Lietuvos Konstituciją, nes taip likome sujungti su sovietine sistema.
Kokių tik žygių mes nedarėme prieš šios sutarties pasirašymą, kreipėmės ir į prokuratūrą. Tačiau, matyt, niekas nenorėjo kariauti.
– Ar manote, kad reikėtų reikalauti atsakomybės iš tų asmenų, kurie pasirašė šią sutartį?
– Jeigu reikėtų mokėti Rusijai kompensaciją, tuomet būtina reikalauti ir atsakomybės. Vis dėlto manau, kad taip neatsitiks.
– Mūsų energetikai teigia, kad nutiesus kabelius į Švediją ir laidus į Lenkiją Lietuva taps visiškai nepriklausoma nuo Rusijos, taigi ir sutartis nustos galioti.
– Atsijungsime nebent tik politiškai, tačiau techniškai niekas laidų nekarpys. Bent jau Lietuva.
Kitu atveju juk tikrai reikėtų atlyginti žalą.
Žinoma, kai tapsime Vakarų energetikos sistemos dalimi, Rusija negalės mums daryti jokios įtakos.
– Kaip paaiškintumėte V.Putino grasinimus, kad tai kainuos milijardus tiek pačiai Rusijai, tiek Europos Sąjungai?
– V.Putinas gąsdina ir puola. Tai savotiškas šantažas.
Bet nuostolių jie patirtų, jei patys laidus Kaliningrade nusikirptų.
Tiesa, Rusijai teks šiek tiek investuoti į sistemos stiprinimą Pskovo srityje, netoli Latvijos. Taigi išlaidų jie turės.
BRELL sutartį rusai gali panaudoti politiškai, tai jie ir daro, bet ne techniškai. Net nutraukus sutartį elektra ir toliau tekės.
Tiesiog Baltijos šalys, turėdamos savo energetikos žiedą, Rusijos daugiau gali nebijoti.
Bet iki šiol privalome Maskvai deklaruoti viską, kas vyksta mūsų energetikos sistemoje, – kiek pagaminame, kiek importuojame, kokie mūsų pajėgumai.
Bet kodėl mes jiems privalome teikti tokią informaciją?
Mano nuomone, reikėtų paskelbti šią sutartį niekine ir ją nutraukti.
Nutraukti kol kas neketina
Tačiau mūsų šalies energetikai iki šiol net nepareiškė noro atsikratyti BRELL sutarties.
„Ši sutartis automatiškai pratęsiama kiekvienais metais dar vienų metų laikotarpiui, jei likus 6 mėnesiams iki galiojimo pabaigos (vasario 7 d.) nepareiškiama noro ją nutraukti“, – „Lietuvos rytą“ informavo Lietuvos elektros energetikos sistemos operatoriaus „Litgrid“ atstovai.
Sutartį „Lietuvos energijos“ vardu pasirašė tuometis bendrovės vadovas Dangiras Mikalajūnas. Šiuo metu jis yra Rusijos elektros energijos giganto „Inter RAO UES“ padalinio Belgijoje vadovas.
Valstybiniam holdingui „RAO UES Rosiji“ nuo 1998 iki 2008 metų vadovavo Anatolijus Čiubaisas, kuris Lietuvoje kartu su D.Mikalajūnu ir pasirašė BRELL sutartį. „RAO UES Rosiji“ valdo 60 procentų „Inter RAO UES“.
Beje, kai prieš keturiolika metų buvo pasirašyta BRELL sutartis, Lietuvos Vyriausybei vadovavo Rolandas Paksas, šiuo metu dirbantis Briuselyje, Europos Parlamente.
Kompensuoti privers ES?
Dar birželį V.Putinas ispanų dienraščiui „La Sierra“ įvardijo, kad Baltijos šalių pasitraukimas iš Rusijos sistemos Maskvai kainuos iki 2,5 mlrd. eurų.
Seimo vicepirmininkas ir Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas tvirtino, kad Briuselyje iš tiesų svarstoma galimybė atlyginti Rusijai praradimus.
„Taip, tokių kalbų yra, ir netgi atlikta studija, kurioje kalbama apie šiek tiek mažesnius skaičius, negu paminėjo dabartinis Rusijos prezidentas.
Kalbama maždaug apie milijardą eurų. Neatmesčiau, kad ES stengtųsi mus įtikinti tą pasitraukimą kompensuoti“, – LRT televizijos laidai „Savaitė“ kalbėjo G.Kirkilas.
Turi nepadaryti nuostolių
Bet dabartiniai Lietuvos energetikos strategai mano, kad baimintis nėra ko.
„Norėdamos keisti BRELL sutarties sąlygas valstybės turi nepadaryti nuostolių kitoms šalims, o galimų nuostolių dėl sutarties sąlygų keitimo įvardijimas yra jokiais objektyviais skaičiavimais nepagrįstos interpretacijos.
Šiuo metu nevyksta jokie svarstymai dėl kompensavimo už sutarties sąlygų keitimą“, – „Lietuvos rytui“ pirmadienį tvirtino aukštas Energetikos ministerijos pareigūnas.
Sistemos perorientavimas iš vienos sinchroninės zonos į kitą – didelis projektas – taigi derybos turėtų vykti ne tarp įmonių, o tarp Europos Sąjungos ir Rusijos su Baltarusija.
„Jungtys bus naudojamos ir toliau, elektros mainai ir prekyba galės būti vykdoma, tik dėl pasikeitusio režimo nebeliks visiškos tarpusavio priklausomybės nuo kitos sistemos.
Lietuva šiuo metu turi 12 tarpsisteminių elektros jungčių, iš kurių daugiau kaip pusė – su Rusija ir Baltarusija.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros sistemos dirba toje pačioje sinchroninėje zonoje su Rusija. Visi tos pačios sistemos dalyviai yra susiję ir visi vienas nuo kito priklausomi“, – aiškino Energetikos ministerijos atstovai.
BRELL sutartyje – partnerius žeminančios sąlygos
* Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija ir Lietuva (sutrumpintai BRELL) 2001 metais pasirašė sutartį administracine tvarka suvienyti savo elektros perdavimo tinklus.
* Techniškai šie tinklai seniai, dar nuo sovietinių laikų, sujungti aukštosios įtampos perdavimo linijomis.
* BRELL sutartį pasirašiusios šalys iš Rusijos, Baltarusijos ir trijų Baltijos valstybių elektros energetikos sistemų suformavo Elektros žiedą.
* Tai reiškia įsipareigojimą, kad visų penkių šalių aukštosios įtampos (330 kV, 500 kV ir 750 kV) elektros perdavimo tinklai veiks visiškai sinchroniškai, kaip viena sistema.
* Šalys įsipareigoja nesiimti jokių veiksmų, kurie galėtų padaryti žalą ar nuostolių kitoms žiedo narėms.
* Ne mažiau svarbu, kad šalys įsipareigoja teikti viena kitai elektros tranzito paslaugas, panaudojant kiekvienos turimas technines galimybes.
* Sutartyje numatyta, kad administracinėmis priemonėmis sistemai vadovauja Rusija, o kitų šalių elektros perdavimo tinklus valdančios bendrovės turi viską derinti su Maskva bei tarpusavyje.
* Į privalomą derinimą įeina detalūs techniniai režimai ir perduodami elektros kiekiai – pradedant nuo valandinių, dienos, mėnesio ir baigiant metiniais.
* Pagal Maskvos nurodymą kitos keturios šalys taip pat privalo pakoreguoti savo elektros tinklų dažnį – techninį parametrą, be kurio būtų neįmanomas sinchroninis veikimas.
* BRELL sutartis pasirašyta penkiais egzemplioriais, turinčiais vienodą galią. Visi šie egzemplioriai yra tik rusų kalba. (Lietuviškas oficialus dokumentas neegzistuoja. Rusišką originalą galima rasti www.so-ups.ru.)
* Rusų kalba yra ir pagrindinė BRELL sąjungos narių oficiali bendravimo kalba susitikimuose.
* Tik neseniai sutartis papildyta pataisomis, pagal kurias bendraujant darbo reikalais gali būti vartojama ir anglų kalba.
