Vyriausybei – dujinis Seimo antausis

Pirmiausia atlikite namų darbus. Tokį ženklą ministrų kabinetui pasiuntė parlamentarai, nepriėmę svarstyti įstatymo pataisų dėl dujų infrastruktūros išlaikymo.

Kas turėtų daugiausia sumokėti už SGD terminalo išlaikymą, Vyriausybės ir Seimo pozicijos kol kas išsiskyrė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kas turėtų daugiausia sumokėti už SGD terminalo išlaikymą, Vyriausybės ir Seimo pozicijos kol kas išsiskyrė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Vakaris Deksnys („Lietuvos rytas“)

Oct 14, 2015, 5:00 AM, atnaujinta Oct 10, 2017, 5:20 AM

Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) įstatymo pataisas Seimas grąžino Vyriausybei patobulinti.

Parlamentarams labiausiai užkliuvo nauja tvarka, pagal kurią reikėtų sumokėti už dujų pajėgumus. Kitaip tariant, už SGD terminalo išlaikymą.

Siūlė naujovišką modelį

Iki šiol už dujų infrastruktūrą turėdavo mokėti visi jų vartotojai pagal tai, kiek jų sunaudoja. Negana to, didieji pirkėjai (Lietuvos elektrinė, „Vilniaus energija“ ir kiti) buvo įpareigoti įsigyti dalį dujų iš SGD terminalo, kurios yra gerokai brangesnės.

Šiuo metu, įskaičiavus anksčiau pritaikytą 20 proc. nuolaidą, „Gazprom“ dujų kaina svyruoja apie 200 eurų už tūkstantį kubinių metrų, o SGD terminalo – apie 300 eurų.

Vyriausybė jau senokai nusprendė, kad būtų teisingiau, jei už SGD išlaikymą mokėtų visi dujų vartotojai pagal didžiausią pajėgumą. Šiurkščiai tariant, pagal vamzdžio, kuris jiems atvestas, skersmenį.

Savo ruožtu dujos iš SGD terminalo būtų perkamos už Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą prognozuojamą rinkos kainą. Jei ji būtų mažesnė už SGD importo kainą, skirtumas būtų padengiamas iš pajėgumų mokesčio.

Tokiu atveju, energetikos ministro Roko Masiulio apskaičiavimais, šilumos kaina sostinėje, kuri iki šiol vartoja nemažai dujų, sumažėtų maždaug 5 proc., o daugiausia šalyje dujų vartojančios Jonavos „Achemos“ išlaidos tam – net iki dešimtadalio.

Tiesa, mažiau dujų vartojančioms, tačiau didelius jų naudojimo pajėgumus turinčioms įmonėms našta galėjo šiek tiek padidėti.

Išdėjo į šuns dienas

Vis dėlto Seimas vakar šį projektą atmetė netgi nepradėjęs svarstyti.

Agentūros BNS duomenimis, už tai, kad pataisas Seimas pradėtų svarstyti, balsavo 43 Seimo nariai (socialdemokratai ir keli „tvarkiečiai“, „darbiečiai“ bei liberalsąjūdiečiai), prieš – du (Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Remigijus Ačas ir „darbietis“ Gediminas Jakavonis), o susilaikė 54 parlamentarai (konservatoriai, po kelis „darbiečius“ ir „tvarkiečius“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Mišrios Seimo narių grupės nariai).

Liberalsąjūdietis Eugenijus Gentvilas priekaištavo, kad pataisas norėta svarstyti skubos tvarka, todėl Seimas tam ir nepritarė.

„Šitie jūsų vadinamieji techniniai pakeitimai reiškia, kad labiausiai nukentės tie, kurie kūrena biokurą.

Mano manymu, čia yra su galiojančia Energetikos strategija nesuderinti dalykai“, – aiškino E.Gentvilas.

Užtat „tvarkiečių“ frakcijos seniūnas Petras Gražulis rėžė tiesiai ir pasiūlė Vyriausybei SGD terminalo išlaikymo sąnaudas dalinti ne visiems Lietuvos vartotojams, o tiems, „kas jį statė ir kas gavo už tai ordinus“.

Įspėjo dėl kainų šuolio

Energetikos ministras R.Masiulis dar prieš balsavimą Seime užsiminė, kad parlamentarų nuomonę gali paveikti termofikacinių elektrinių savininkai.

Pastariesiems neseniai ministrų kabinetas smarkiai vožtelėjo, nutaręs panaikinti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros gamybos kvotas.

Nežinia, kas ką paveikė, tačiau po balsavimo Seime buvo skelbiamos rūsčios pranašystės.

„Tie, kurie balsavote prieš arba susilaikėte, tiesiai šviesiai pasakykite Lietuvos didžiųjų miestų gyventojams, kad šilumos kaina, jei nebus šiam modeliui pritarta, didės“, – parlamentarams išaiškino premjeras Algirdas Butkevičius.

Anot ministro R.Masiulio, nepatvirtinus naujos SGD infrastruktūros išlaikymo tvarkos šilumos kaina vien sostinėje išaugtų penktadaliu.

Terminalą vis tiek turėsime išlaikyti

Vidmantas Jankauskas

Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas

„SGD terminalo išlaikymo sąnaudos niekur nedings. Per metus tam reikia kažkaip pasidalyti apie 70 mln. eurų ir dar nupirkti iš jo mažiausią kiekį dujų – 540 mln. kubinių metrų.

Nemanau, kad, Seimui nepriėmus nagrinėti pataisų, šiluma sostinėje brangtų dešimtadaliu – gal tik keliais procentais, tačiau tikrai neatpigtų.

Kita vertus, dujų vartojimas Lietuvoje vis mažėja, o Jonavos „Achema“ tampa vis didesnę dalį turinčia jų naudotoja.

Jei vien šiai įmonei tektų už terminalo išlaikymą mokėti po 40–50 mln. eurų per metus, tai būtų labai skausminga – juk jos produkcija turi būti konkurencinga.

Galbūt Vyriausybės siūlymas ir nėra pats tobuliausias, tačiau ką nors reikia daryti, nes dabar galiojanti tvarka jau nebetinkama.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.