Koją pakišo kaimynų ambicijos

Lietuvos prezidentė pareiškė, kad

„Tas susitarimas ilgai ilgai strigo dėl politinių, dėl finansinių, dėl galbūt net ir ambicijų – įvairių priežasčių“, – sakė D.Grybauskaitė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
„Tas susitarimas ilgai ilgai strigo dėl politinių, dėl finansinių, dėl galbūt net ir ambicijų – įvairių priežasčių“, – sakė D.Grybauskaitė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

BNS ir lrytas.lt inf.

Oct 15, 2015, 9:55 AM, atnaujinta Oct 9, 2017, 11:19 PM

„Pasipriešinimo buvo daug ir nesupratimo netgi, sakyčiau, buvo daug iš kitų šalių, tiek iš Europos Komisijos, bet tai, ko gero, didžiausias paskutinio laikotarpio postūmis, užtikrinant mūsų energetinį saugumą, tvirtumą ir pasitikėjimą savimi būtent energetiniame sektoriuje. Tai svarbu visam regionui“ – interviu LRT radijui ketvirtadienį sakė D.Grybauskaitė.

„Tas susitarimas ilgai ilgai strigo dėl politinių, dėl finansinių, dėl galbūt net ir ambicijų – įvairių priežasčių“, – pridūrė prezidentė.

Lietuvos ir Lenkijos dujų perdavimo sistemų operatorės „Amber Grid“ ir „Gaz System“ bei EK ketvirtadienį Briuselyje pasirašys susitarimą dėl GIPL finansavimo.

„Tai tikrai simbolinis dalykas, svarbus, kad projektas juda, ir jau 2019 metais jis turi būti baigtas. Tai reiškia, kad per šį laikotarpį – per paskutinius penkiolika – mūsų narystės ES metų – Lietuva pasieks didžiulių užduočių, taps integruota į europinę energetikos sistemą – tiek dujomis, tiek elektros energija. Galima sakyti, kad bendra Europos energetikos rinka pradės veikti pilnai ir bus įgyvendinta“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.

Premjeras Algirdas Butkevičius anksčiau teigė, kad Lenkija dujotiekio projektą naudoja kaip spaudimo priemonę EK, kad gautų daugiau pinigų kitiems projektams. Trijų Baltijos šalių premjerai balandį paprašė EK ir Lenkijos vadovų rasti sprendimą dėl GIPL finansavimo. Lenkija, pasak šaltinių, norėjo, kad kitos šalys jai kompensuotų daugiau kaštų.

2014-ųjų gegužę Latvijos ir Estijos šalių reguliuotojams nepalaikius GIPL projekto, jo įgyvendinimas buvo atidėtas metams. Tuomet projekto investicijų paskirstymas tarp naudos gavėjų perduotas nagrinėti Energetikos reguliuotojų bendradarbiavimo agentūrai (ACER) – ji pernai paskelbė, kad Lenkijai bus skirta 85,8 mln. eurų kompensacija: 54,9 mln. eurų sumokės Lietuva, 29,4 mln. eurų – Latvija ir 1,5 mln. eurų – Estija.

558 mln. eurų vertės GIPL projektui Europos Sąjunga skirs 295,4 mln. eurų paramos, iš kurios Lietuvai, neoficialiomis BNS žiniomis, teks apie 55 mln. eurų, o dar 30 mln. eurų skirta Lietuvos kompensacijai Lenkijai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.