Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė kalbėjosi su Socialdemokratų partijos vicepirmininku Gediminu Kirkilu, Liberalų sąjūdžio nariu Eugenijumi Gentvilu bei Lietuvos žaliųjų partijos pirmininku Linu Balsiu.
– Praėjusią savaitę energetikos ministras Seimui pristatė naują terminalo modelio projektą, kuris netiko. Šią savaitę ministras atkeliavo su patobulintu modeliu ir, stebuklas, po pateikimo jam pritarta. Pone Kirkilai, kas čia įvyko?
– Jis buvo šiek tiek patobulintas. Turime terminalą, pradinį projektą daug kas kritikavo, įskaitant mūsų partiją, bet terminalas jau yra, turim kažką daryti. Galbūt ateityje bus jungtis su Švedija, kitomis šalimis ir bus kita situacija. Dabar, kol terminalas įsibėgės, reikia jam padėti.
– Pasakykit Šakių, Akmenės, Šalčininkų ir Utenos gyventojams apie tą „kažką daryti“, kuriems greičiausiai pabrangs šiluma dėl to, kad reikia padėti.
– Vyriausybė gali imtis kitų priemonių – kompensuoti tiems, kuriems reikia, kuriems būtų didelis smūgis, o turtingi gali pasidalinti našta. Priimti sprendimus dėl paties terminalo dabartinėje situacijoje yra būtina. Reikia pripažinti, kad pats terminalo faktas daug kur mums nupjovė dujų kainą. Manau, kad jei nebūtų terminalo, iki šiol mokėtume aukščiausią „Gazprom“ dujų kainą.
– Tai nemokamas sūris tik pelėkautuose?
E.Gentvilas: Čia kalbama apie išplėstą naštą, kuri dalinama visiems. Aš pats agitavau balsuoti už įstatymą, kad judėtume į priekį. Buvusi infrastruktūros kaštų dalis buvo kompensuojama energijos gamintojų – stambiųjų energetikos įmonių, įskaitant „Achemą“. Dabar padalinama platesniam ratui.
Tas pataisymas, jog tiek, kiek sunaudosi, o ne vien automatiškai, gal ir neblogas. Šiandien tuo įstatymo projektu jau siūloma, kad dujų naudotojai kompensuotų ne tik terminalo infrastruktūros išlaidas, tačiau ir dujų tiekėjo „Litgas“ paskirtas dujų tiekimo išlaidas.
Vakar paklausiau ministro, ar tai reiškia, jog „Litgas“, pirkdamas dujas iš „Statoil“, patiria tam tikrų dujų tiekimo sąnaudų, pavyzdžiui, už dujovežio nuomą, o mes turėsime tai kompensuoti? Ministras patvirtino. Tai tam nepritariu.
Europos Komisija yra konstatavusi valstybės pagalbos elementą, kai infrastruktūros išlaidas kompensuojame „Klaipėdos naftai“. Čia brendame dar giliau, kai tas elementas atsiranda ir „Litgas“. Teisine prasme galime kada nors gauti per galvą.
L.Balsys: „Litgas“ pagal sutartį perka dujas iš „Statoil“ du kartus brangiau, o parduoda už rinkos kainą, tai reiškia, patiria nuostolius. Ministro siūlomame projekte būtų įteisinta, kad komerciškai patiriamus įmonės nuostolius privaloma tvarka dengia vartotojai. Tai užslėpta valstybės parama, o tai prieštarauja Europos Sąjungos direktyvoms.
– Pakalbėkime apie tas 4 savivaldybės, kuriose brangtų šiluma.
E.Gentvilas: Šildymas dėl šio projekto pabrangsta net ir ten, kur pinga. Galėtų pigti dar labiau, tačiau ši paskirstymo schema atveda iki to, kad pigimas sumažėja.
– Pone Gentvilai, o kaip tas argumentas, kad vilniečiams šiluma brangtų apie 20 proc., jeigu to modelio nebūtų?
– Čia ministro ir premjero šantažas. Jeigu jiems taip rūpėjo šildymo kainos, tai šį projektą turėjo pateikti ne spalį, kai šildymo sezonas jau prasidėjo, o dar birželį. Tačiau pabrangs ir dėl kitų vyriausybės sprendimų. Dėl to, kad atjungė 3 dideles Lietuvos termofikacines elektrines nuo energijos gamybos ir palieka jas gaminti tik šilumą. Vyriausybė savo spalio sprendimą permeta kaip nuodėmę ant Seimo pečių. Čia nesąžiningas elgesys.
L.Balsys: Čia yra bandymas užmaskuoti nuostolingus SGD ir „Litgas“ kaštus ir juos perkelti ant pensininkų pečių. Skaudžiausia tai, kad du trečdaliai savivaldybių perėjo prie biokuro, o perkeliama ant jų pečių. Jeigu šalia biokuro užkuri ir dujų katilą, jiems irgi klius. Tai skatina nusipjauti dujų vamzdžius ir vietoj to naudoti mazutą arba dyzeliną, nes taip pigiau. Ir tą darys.
E.Gentvilas: Energetikos strategija galioja nuo 2012-ųjų, šių metų pabaigoje Energetikos institutas turi parengti naują redakciją. Dabar visi skuba energetikos sferoje, kol nėra naujos energetikos strategijos, priimti savo sprendimus.
L.Balsys: Išeitis labai paprasta. Užuot perkėlus visus terminalo kaštus ant vartotojų pečių, tegul „Lietuvos energijos“ grupė neišsimoka sau 60 mln. dividendų, tegu „Lesto“ nesponsoriauja ponios A.Landsbergienės darželiui – dar 6 milijonai. Pinigų surasime. Tegu komercinės įmonės ieško, kaip komerciškai suktis. Apie tai reikėjo galvoti prieš statant, o ne svajoti, kaip pardavinėsim lenkams. Lenkai stato savo terminalą su Europos Sąjungos pagalba, o ten kaštai bus daug mažesni ir ten apsimokės pirkti. O pas mus – ne.
– Pone Kirkilai, ar galima teigti, kad šio naujo modelio tikslas – kuo labiau paslėpti terminalo išlaidas ir jo nuostolingumą?
– Jų niekaip nepaslėpsi. Galime visi atsiriboti nuo terminalo, bet pripažinkim teigiamus dalykus ir ieškokim sprendimo. Sutinku su tuo, kad „Lietuvos energijos“ dividendai šiuo atveju, kai reikia dalintis tokia našta, atrodo nelabai gražiai. Yra sprendimų, kuriuos Seimas gali pasiūlyti. Mūsų tikslas – padėti išsukti terminalą, jo verslumą.
E.Gentvilas: Dabartinė energetikos strategija sako, kad skatins biokuro naudojimą. Pagal tą strategiją Panevėžys pasistatė biokuru kūrenamą elektrinę. Ir ne tik Panevėžys, skyrėme tam europinius pinigus, o dabar smūgiuojame pirmiausia jiems. Tai kur čia strateginis mąstymas energetikoje?
G.Kirkilas: Dėl to ir manau, kad priimti po pateikimo reikia, bet po to turi būti aiškūs pasiūlymai, reikia vertinti savivaldybių interesus.
– Pone Gentvilai, tas išlaikymo išlaidas vis tiek reikės kažkam paskirstyti.
– Kodėl „Litgas“ sąnaudas reikia kažkam paskirstyti? Jeigu dujų terminalą statėme suprasdami socialinę, politinę prasmę, tai „Litgas“ mes sukūrėme visai negalvodami apie šio projekto socializaciją, tai turi būti komercinis projektas.
– Pone Kirkilai, be ekonominės nepriklausomybės fakto, kokia yra SGD terminalo ekonominė nauda? Energetikos eksperto M.Nagevičiaus skaičiavimais, rusiškos dujos kainuoja 200 eurų už tūkstantį kubinių metrų, o norvegiškos – 300 eurų. Už privalomą pirkimą – 540 mln. kubinių metrų dujų per metus, mokame apie 150 mln. eurų – 70 mln. už išlaikymą ir 80 mln. už dujas.
– Ministras teigia, kad prie terminalo atsiranda verslai. Klausimas, kiek tai kompensuoja.
E.Gentvilas: Šiandien ekonomiškai tai yra nuostolinga. Kaliningrade yra 300 kubinių metrų pajėgumų požeminėse saugyklose. Rusijos valdžia ėmėsi projektuoti iki 800 mln. kubinių metrų. Kai ten atsiras ta požeminė saugykla, „Nord Stream“ dujotiekio atšaka į Kaliningradą, „Gazprom“ gali visiškai nebetiekti dujų per Lietuvą ir į Lietuvą. „Gazprom“ dujų srautas Lietuvos ekonomikai sudaro tik apie 0,5 proc. „Gazprom“ dujų, dėl to jie gali nusispjauti.
– Energetinė nepriklausomybė yra svarbus faktas, bet tuomet, kai statė terminalą, reikėjo sakyti, kad dujos ne pigs, o brangs.
E.Gentvilas: Reikėjo, o premjeras visada neatsakingai sakė, kad garantuoja, jog pigs.
L.Balsys: M.Nagevičiaus skaičiavimai yra logiški. Privalomai turim išsipirkti 540 mln. kubinių metrų, o pagal prognozes kitais metais mums reikės 260 mln. kubinių metrų dujų ir dar mažės. Lygiai pusės mums nereikės, bet ją turėsim kažkur padėti. Tokie ir nuostoliai.
– Yra pasirašyta 500 km sutartis dėl dujotiekio tarp Lietuvos ir Lenkijos. Kas bus su terminalu, kai atsiras tas dujotiekis?
E.Gentvilas: Mes nežinome, kokia bus sutartis, kaip „Litgas“ pavyks susitarti.
G.Kirkilas: Terminalas taip pat planuoja jungtį su Lenkija, kai Latvija susitvarkys įstatymus, eksportuosime ten, taip pat galvojam apie jungtį su Švediją. Terminalo projekto negali išvystyti staigiai.
E.Gentvilas: Jis turės dirbti komerciškai ir pasiekti geresnes kainas negu dabar.
G.Kirkilas: Mums, vartotojams, kuo didesnė konkurencija šioje srityje, tuo geriau.
L.Balsys: Jokios konkurencijos čia nebus. Lietuva ir Europa masiškai investuoja į atsinaujinančią energetiką, dujų vartojimas dramatiškai mažėja. Šis projektas galėtų būti reversinis – ne tik pas mus transliuotų dujas, bet ir į Lenkiją.
– Kęstutis Daukšys siūlo terminalą konservuoti, kad išvengtume brangių terminalo dujų, R.Žemaitaitis siūlo išplukdyti į Šiaurės jūrą.
E.Gentvilas: Čia reikalingos įstatymo pataisos, kurios leistų terminalą naudoti kaip dujovežį kitose pasaulio vietose. Mano iniciatyva buvo priimtas Vyriausybės nutarimas, kaip bus uosto direkcijai kompensuojama tuo atveju, jei terminalas Klaipėdoje neveiks. Mes jau tada svarstėme variantą, kad jis gali būti ne Klaipėdoje.
G.Kirkilas: Šio įstatymo tikslas turėtų būti neleisti nuskriausti vartotojų bei leisti tam terminalui veikti kuo efektyviau.
