Dar nesuvirintus vamzdžius „Pietiniam koridoriui“ tiesti Rusijos bendrovė „Gazprom“ perduos šiauriniams dujotiekiams plėsti. Šiais vamzdynais dujos bus tiekiamos į dvi naujas „Šiaurinio srauto“ linijas, rašo laikraštyje „Vedomosti“ Michailas Serovas ir Vitalijus Petlevojus. Apie tai leidiniui pranešė trys artimi vamzdžius gaminančioms kompanijoms žmonės ir patvirtino „Gazprom“ atstovas.
Pasak jo, liko nepanaudota apie 380 km vamzdžių, kurie buvo skirti „Pietinio koridoriaus“ rytiniam maršrutui. Numatoma, kad jų pervežimas į dujotiekio „Uchta–Toržokas-2“ statybos aikšteles prasidės metų pabaigoje ir bus užbaigtas iki 2016 metų II ketvirčio pabaigos, pridūrė „Gazprom“ atstovas. Vienas iš leidinio pašnekovų patikslino, kad kalbama apie 330 000 t vamzdžių pergabenimą.
„Pietinis koridorius“ buvo numatytas dujoms iš Rusijos pumpuoti iš pradžių į „Pietinį srautą“, o po to į „Turkijos srautą“. Keturių linijų 63 mlrd. kub. m pajėgumo dujotiekį Juodosios jūros dugnu „Gazprom“ ketino pradėti tiesti vasarą. Tačiau Rusija ir Turkija taip ir nepasirašė vyriausybinio susitarimo. Be to, Ankara sutiko svarstyti tik vienos arba dviejų linijų statybą, o „Pietinis koridorius“ buvo statomas turint galvoje, kad eis keturios linijos.
„Pietinis koridorius“ susideda iš dviejų maršrutų – vakarinio išilgai Ukrainos sienos ir rytinio per Rusijos centrinius ir pietinius rajonus. Dviem „Turkijos srauto“ linijoms pakanka vieno iš jų. Vakarinis praktiškai jau pastatytas. Rytinio statybas „Gazprom“ sustabdė vasarą. Iš planuotų šio maršruto 1625 km „Gazprom“ jau suspėjo pakloti į tranšėjas ir suvirinti apie 240 km vamzdžių, sako du „Vedomosti“ pašnekovai.
Tai yra apie 180 000 t vamzdžių. Kada ir už kiek bendrovė juos pirko, „Gazprom“ neatskleidžia.
Kaip rodo trečiadienį paskelbtas konkursas vamzdžiams pirkti, šiuo metu 1 t vamzdžio koncernui atsieina 101 000 rublių. Tokiu būdu, skaičiuojant dabartinėmis kainomis, „Gazprom“ į tranšėjas paklojo vamzdžių už 18 mlrd. rublių. Jų panaudoti jau nebebus galima, teigia vienas iš vamzdininkų. „Pagulės“, – lakoniškai paaiškina „Gazprom“ artimas žmogus.
17,7 mlrd. rublių vertės 191,5 km ilgio „Pietinio koridoriaus“ vakarinio maršruto statybos konkursą 2014 metais laimėjo UAB „Strojtransgaz“. Skaičiuojant atsižvelgus į šiuos skaičius 240 km ilgio vamzdžių paklojimas rytiniame maršrute galėjo kainuoti 22 mlrd. rublių. Tokiu būdu, viso gali būti „užrausta“ apie 40 mlrd. rublių.
Bendra „Pietinio koridoriaus“ kaina – 715 mlrd. rublių (skaičiuojant 2012 m. sausio mėnesio kainomis.), 2013–2014 metais projektui buvo išleista 253 mlrd. rublių.
Tiesa, 330 000 t vamzdžių, kuriuos „Gazprom“ pergabens į šiaurę, jam dabar būtų kainavę ne mažiau kaip 33–35 mlrd. rublių. Tačiau faktiškai jie koncernui atsiėjo žymiai pigiau, todėl jis galės sutaupyti, įsitikinęs vienas iš vamzdininkų.
Trečiadienį „Gazprom“ valdybos pirmininkas Aleksejus Milleris surengė Uchtoje pasitarimą dujotiekio „Uchta–Toržokas-2“ statybos klausimu. Šiuo dujotiekiu dujas iš Bovanenkovo telkinio planuojama pumpuoti į „Šiaurinį srautą-2“. „Uchta–Toržokas-2“ trasos ilgis – 970 km. Tokiu būdu, 40 proc. dujotiekio bus nutiesta naudojant vamzdžius, pervežtus iš „Pietinio koridoriaus“.
Pasitarime buvo kalbama ne tik apie vamzdžių iš „Pietinio koridoriaus“ pergabenimą į „Uchta–Toržokas-2“, bet ir svarstoma galimybė pergabenti vamzdžius iš „Turkijos srauto“ jūrinės dalies „Šiaurinio srauto-2“ jūrinei atkarpai tiesti, sako valdininkas iš Energetikos ministerijos.
„Gazprom“ suspėjo sudaryti vamzdžių gamybos sutartis maždaug už 2 mlrd. eurų dar dviem „Pietinio srauto“ linijoms, kuriuos vėliau nusprendė panaudoti „Turkijos srauto“ statybai. Pirmajai linijai skirti vamzdžiai jau yra pagaminti ir sandėliuojami Bulgarijos Burgaso uoste. Dar apie pusę antrajai linijai skirtų vamzdžių jau pagamino Japonijos kompanijos „Marubeni-Itochu“ ir „Sumitomo“.
Teoriškai „Turkijos srautui“ numatytus vamzdžius galima panaudoti plečiant „Šiaurinį srautą“. Bet tai būtų labai neekonomiška, teigia viena iš vamzdininkų. Juodoji jūra yra gili, ten reikalingi mažo skersmens storasieniai vamzdžiai, kad atlaikytų slėgį, sako jis. Baltijos jūra yra kur kas seklesnė – ten galima panaudoti didesnio skersmens ir turinčius plonesnę sienelę vamzdžius. Būtent dėl to „Šiaurinio srauto“ vienos linijos pralaidumas – 27,5 mlrd. kub. m, o „Turkijos srauto“ – 15,5 mlrd. kub. m., paaiškina pašnekovas.
*(Valiutų biržos kursas 2015 10 23 :1 euras = 68,89 rublio; Centrinio banko nustatytas kursas :1 euras = 71,0895 rublio. – Red.)
Parengė Leonas Grybauskas
