Nafta iš Saudo Arabijos jau anksčiau pasiekė Lenkiją, tiekėjams pasiūlius mažesnes kainas nei Rusijos koncernai. Naujienų agentūra „Reuters“ skelbia, kad rusiška „Urals“ tipo nafta praranda pozicijas Europos rinkoje dėl geresnės kainos.
Valstybinė Saudo Arabijos naftos kompanija „Aranco“ lapkričio 5 dieną paskelbė apie kainų mažinimą Šiaurės ir Vakarų Europos rinkose. „Reuters“ pažymi, kad Baltijos regione ypač paaštrėjo konkurencija tarp arabiškos ir rusiškos naftos tiekėjų.
Tą pačią lapkričio 5 dieną didžiausia Švedijos naftos perdirbimo įmonė „Preem“ paskelbė, kad perka Saudo Arabijos naftą. Tai dar vienas įrodymas, kad pigesnė arabiška nafta veržiasi į regioną, kuriame paprastai dominuoja rusiška.
„Reuters“ šaltiniai teigia, kad švedai rusišką naftą perdirbs iki lapkričio pabaigos, o tada spręs, ar pirkti žaliavą ir toliau. Beje, Švedijos naftos perdirbimo įmonės perdirba „Urals“ tipo naftą, taip pat kaip Mažeikių gamykla „Orlen Lietuva“.
Lenkų „PKN Orlen“ ir „Lotos“ koncernai taip pat ketina pirkti Saudo Arabijos naftą. „Reuters“ sužinojo, kad šie planai „Lotos“ net padėjo derybose su rusais. Arabai siūlo naftą pigiau nei rusai. „Rosneft“ vadovas Igoris Sečinas jau pareiškė, kad Saudo Arabija „aktyviai dempinguoja“ rinką.
Ar tai reiškia, kad vieną dieną arabiška nafta gali pasiekti ir Mažeikius? „PKN Orlen“ naftą perka centralizuotai visoms jai priklausančioms perdirbimo įmonėms.
Lrytas.lt šaltiniai koncerne patvirtino, kad „PKN Orlen“ tikrai žada pirkti naftą iš arabų. „Šiandien naftos rinkoje daug, o Saudo Arabija bando įeiti į mūsų regioną, tad nori kuo greičiau parduoti pigią naftą“, – sakė šaltinis. Tiesa, abejojama, ar tokia situacija ilgai išsilaikys.
Ar nafta pateks į Mažeikius? Šaltinis „PKN Orlen“ to neatmetė. Tiesa, Mažeikių gamyklos technologijos skirtos perdirbti rusiškai „Urals“ tipo naftai, tačiau įmonės atstovai ne kartą teigė, kad norint perdirbti Brent tipo naftą reikės tik nedidelių pakeitimų. Švedų pavyzdys parodė, kad techniškai tai nėra sudėtinga.
Lietuvos investuotojų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas pastebėjo, kad Mažeikių gamykla buvo statoma taip, kad galėtų perdirbti „Urals“ tipo naftą.
Tad jeigu įvyktų taip, kad Arabijos nafta atsidurtų pas mus, tai būtų ne trumpalaikis įvykis, o ilgalaikis, nes reikėtų perkonstruoti visą gamyklą prie kitų savybių turinčios naftos, mano jis.
Pasak jo, visiškai realu, kad iš Saudo Arabijos atvežta nafta kainuoja panašiai kaip rusiška.
“Naftos plukdymas didesnį ar mažesnį atstumą sudaro tik nedidelę dalį sąnaudų. Tiek rusišką, tiek arabišką naftą reikia pakrauti / iškrauti į tanklaivius, o tai yra brangiau nei tiesiog plukdyti papildomą dieną ar kelias. Jei rusiška nafta tekėtų vamzdžiais, tuomet logistikos sąnaudos būtų tikrai mažesnės“, – teigė V.Rūkas.
Lietuva naftą gauna jūros keliu tanklaiviais, nes vamzdis „Družba“, pasak rusų, yra sugedęs ir jau neremontuojamas.
Saudo Arabijos nafta anksčiau nebuvo pardavinėjama Centrinėje ir Rytų Europoje, kur dominuoja rusiškos žaliavos tiekėjai.
