Europos Parlamento Energetikos komitetas pritarė rezoliucijai, kurioje iškeliamas susirūpinimas, jog Baltijos valstybių tinklai iki šiol yra sujungti su Rusijos sistema. Gruodžio pradžioje Europos Parlamentas paskelbs oficialią poziciją šiuo klausimu.
Priklausome nuo lenkų valios
Komiteto pirmininkas, įtakingas Briuselio politikas Jerzy Buzekas, apgailestavo, kad Lietuva tebėra energetinė sala, nors jau netrukus pradės tekėti elektra iš Švedijos.
„Jūs esate geriau sujungti su Rusija nei su Europos Sąjunga“, – pastebėjo J.Buzekas.
Jo vadovaujamas komitetas jau parengė rezoliuciją, kurią Europos Parlamentas svarstys gruodžio pradžioje. Joje raginama kuo greičiau sujungti Baltijos valstybių elektros energijos tinklus su Vakarų Europos tinklais.
Tiesa, kabelio į Švediją tam neužteks. Tam, kad Lietuva visiškai integruotųsi į Vakarų sistemą, būtina nutiesti antrąjį elektros kabelį į Lenkiją – „Litpollink2“.
Šios šalies valdžia kol kas atsargiai žiūri į tai, nes šiam projektui reikės didelių investicijų. Be to, dar net nepradėjo veikti pirmasis elektros tiltas į Lenkija „Litpollink“.
Briuselis: tai nepriimtina
„Tai, kad šių metų pabaigoje elektros tinklais susijungsite su Lenkija ir Švedija, yra gera žinia. Tačiau neišspręstas dar vienas klausimas – Baltijos energijos sistema ir toliau bus priklausoma nuo Rusijos ir Baltarusijos.
Sunku patikėti, kad dalis ES yra priklausoma nuo trečios šalies operatoriaus. Tai nepriimtina nei politiškai, nei techniškai, nei teisiškai“, – lrytas.lt teigė Energetikos komiteto narys Peteris Erikssonas, buvęs ilgametis Švedijos žaliųjų lyderis.
Ką keičia Europos Parlamento raginimas? Taip siunčiamas signalas Europos Komisijai, kad ši imtų svarstyti paramą naujų tinklų tiesimui.
Baltijos šalys siekia pereiti nuo rusiškos Vakarų energetikos sistemos, tačiau Kremlius grasina, kad tai izoliuotų Kaliningradą.
Vakarų specialistai yra teigę, kad techniškai Kaliningradą galima prijungti prie Vakarų sistemos, tačiau Baltijos šalys greičiausiai tam priešintųsi.
„Baltijos šalys turi nuspręsti, ar jos nori priimti į sistemą Kaliningradą. Bet kokiu atveju laukia derybos su Rusija“, – lrytas.lt Briuselyje teigė vienas Europos Komisijos pareigūnas, dirbantis energetikos sistemoje.
Kaliningradas lieka ramus
Lietuva iki šiol elektrą perka iš Kaliningrado. Panašu, kad Kaliningrado energetikai kol kas yra visiškai ramūs, kitaip nei Kremlius.
Surengtoje spaudos konferencijoje Kaliningrado termofikacinės elektrinės, iš kurios ir perkame elektrą, vadovas, Olegas Gurilovas sakė, kad negavo jokių žinių, jog Lietuva ketina nutraukti energijos pirkimą.
„Kalbų apie tai buvo daug, tačiau dėl to, kad Lietuva ketina išeiti, jokių ženklų nėra. Kaip Lietuva perka trečdalį mūsų pagamintos elektros, taip ir perka“, – sakė O.Gurilovas.
Šiais metais Kaliningradas į Lietuva eksportavo apie du milijardus kilovatvalandžių energijos.
O.Gurilovas teigė, kad Lietuvos pasitraukimas iš rusiškos elektros sistemos Kaliningradui jokio pavojaus nekelia.
„Mūsų nuomone, Lietuvai pasilikti šioje sistemoje būtų naudingiau“, – teigė Kaliningrado termofikacinės elektrinės vadovas.
Jei Lietuva galutinai prisijungtų prie Vakarų elektros energijos sistemos, ir toliau galėtų pirkti rusišką elektrą. Tačiau nepriklausytų nuo signalų iš Maskvos.
Neseniai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas perspėjo, kad Baltijos šalių pasitraukimas iš rusiškojo energetikos žiedo daug kainuos tiek joms, tiek Rusijai. Lietuvos ir Europos Komisijos pareigūnai tai palaikė savotišku šantažu.
