Kaspijos jūros baseinas, juosiantis Turkiją ir turintis 80 proc. išžvalgytų pasaulio naftos atsargų bei 72 proc. gamtinių dujų atsargų, apima Artimųjų Rytų ir Rusijos teritorijas.
Turkijos geostrateginė padėtis suteikia jai galimybę būti energetiniu koridoriumi tarp Rytų ir Vakarų, tarp energijos ištekliais turtingų regionų ir Europos šalių, kurios energijos išteklių importui per metus vidutiniškai išleidžia 300 mlrd. dolerių. Tai, kad Turkija gali būti energetinis koridorius ir užtikrinti energijos išteklių perdavimą iš Kaspijos jūros baseino į Europą, ji parodė tokiais projektais kaip naftotiekis Baku–Tbilisis–Džeihanas ir dujotiekis Baku–Tbilisis–Erzurumas. Šie projektai ir paskatino imtis iniciatyvos statyti dujotiekį „Nabucco“, kad būtų galima tiekti gamtines dujas iš Kaspijos regiono ir Artimųjų Rytų į Europą.
Pirmieji parašai dėl „Nabucco“ projekto buvo padėti 2009 metų liepos 13 dieną Ankaroje.
Projektas buvo sumąstytas gamtinėms dujoms iš Kaspijos jūros baseino tiekti į Europą per Turkiją, maršrutu Bulgarija–Rumunija–Vengrija–Austrija. Projekto tikslas taip pat buvo panaikinti Rusijos monopolį Europos ir Turkijos dujų rinkoje ir tuo pačiu diversifikuoti gamtinių dujų tiekimo šaltinius.
Grafike, kuris buvo paskelbtas pasirašius susitarimus dėl „Nabucco“, numatyta, kad pirmosios gamtinės dujos bus patiektos 2014 metais. Tais metais dujotiekiu jau turėjo būti patiekta 8–11 mlrd. kub. m gamtinių dujų.
Buvo tikimasi, kad projekto įgyvendinimo pradiniame etape dujotiekis „Nabucco“ Erzurume bus sujungtas su dujotiekiu Iranas–Turkija. Tačiau planams tiekti Irano gamtines dujas į Europą koją pakišo JAV embargas. Tad didžiausias gamtinių dujų atsargas turintis Iranas nebegalėjo tiekti savo dujų į Europą „Nabucco“ dujotiekiu.
Rusija, kuri norėjo išlikti monopoliste Europos ir Turkijos rinkose, nenorėjo, kad „Nabucco“ projektas būtų įgyvendintas. Turkija importuoja iš Rusijos apie 65 proc. naudojamų gamtinių dujų, Europos Sąjungos šalys – apie 50 procentų.
Norėdama išsaugoti privilegijuotą padėtį ir viena pati nustatinėti gamtinių dujų kainas, Rusija sudarė ilgalaikes brangiai kainavusias dujų pirkimo-pardavimo sutartis su Azerbaidžanu, Turkmėnija, Kazachstanu. Tokiu būdu jai pavyko sutrukdyti pumpuoti Kaspijos dujas į „Nabucco“ vamzdį.
Kazachstanas, potencialus dujų tiekėjas pagal šį projektą, laikui bėgant atsisakė tiekti dujas „Nabucco“ dujotiekiu ir pareiškė, kad veiks išvien su Rusija. O Azerbaidžanas, pajėgus eksportuoti 15 mlrd. kub. m gamtinių dujų per metus, pasirašė su Maskva ilgalaikę sutartį dėl pusės eksportuojamų gamtinių dujų apimčių pardavimo Rusijos Federacijai. Tad ir Azerbaidžanas netapo dujų tiekėju „Nabucco“ dujotiekiu.
Pasirašant susitarimus Turkmėnijos prezidentas Gurbangulis Berdimuhamedovas pareiškė, kad yra pasirengęs parduoti gamtines dujas, kad jos galėtų būti transportuojamos „Nabucco“ vamzdynu.
Bet netrukus po to, kai buvo padėti parašai, Kinijos Liaudies Respublikos vadovas Hu Jintao, Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas, Uzbekistano prezidentas Islamas Karimovas ir Turkmėnijos prezidentas Gurbangulis Berdimuhamedovas atsuko naują dujų čiaupą, kurio pajėgumas, kaip buvo tikimasi, sieks apie 40 mlrd. kub. m per metus. Tad ir Turkmėnijai nebeliko galimybių tapti dujų tiekėja pagal „Nabucco“ projektą.
2013 metų viduryje Azerbaidžano naftos kompanija „SOCAR“, o taip pat konsorciumas, sudarytas iš „British Petroleum“ (BP) ir „Total“, eksploatuojantys telkinį „Shahdeniz-2“, Transadrijos dujotiekį (angl. Trans Adriatic Pipeline – TAP) pripažino tinkamesniu už „amžiaus projektą“ – „Nabucco“. Dabar gamtinės dujos, išgaunamos Kaspijos jūros baseine, į Europą turėjo tekėti juo.
Pasirašius sutartį dėl TAP, „amžiaus projektas“ „Nabucco“ liko dulkėtuose istorijos puslapiuose kaip negyvybingas projektas. Jeigu mes nepasimokysime iš „Nabucco“, istorija pasikartos, ir kitą „amžiaus projektą“, kuriame Turkija vaidins pagrindinį vaidmenį, ištiks toks pat likimas, konstatuoja Turkijos leidinys „DÜNYA“.
Belieka pridurti, kad tas „kitas „amžiaus projektas“ – dujotiekis „Turkijos srautas“, kurio likimas pakibo ant plauko pašlijus Turkijos ir Rusijos santykiams po rusų bombonešio numušimo. Ar teks Rusijai ir vėl „užrausti milijardus“? Parengė Leonas Grybauskas
