Šaltinis vamzdžių pramonėje pranešė „Reuters“, kad vamzdžiai, kuriuos „Gazprom“ nupirko „Turkijos srautui“, gali būti naudojami tik Juodojoje jūroje. Kaip rašo agentūra, jiems nupirkti išleista 1,95 mlrd. dolerių.
„Šie vamzdžiai buvo pritaikyti konkrečiai terpei, slėgiui (vadinamajam darbo slėgiui – terpės slėgiui į armatūrą ir kitas vamzdyno detales jų ilgalaikės eksploatacijos laikotarpiu. – Red.) ir pralaidumui“, – paaiškino agentūros pašnekovas. Pasak jo, jie tinka tik vamzdyno tiesimui Juodosios jūros dugnu.
„Reuters“ pašnekintas „Sberbank“ analitikas Valerijus Nesterovas monopolininko „Gazprom“ išlaidas „Turkijos srautui“ ir neįgyvendintam projektui „Pietų srautas“ įvertino 12-14 mlrd. dolerių.
„Kompanija vėl tiesia dujotiekį, kuris tikriausiai bus nereikalingas“, – sakė ekspertas.
Anksčiau laikraštis „Vedomosti“ ant vėjo pūstus pinigus, statant „Pietų koridorių“, įvertino 18 mlrd. rublių (apie 265 mln. eurų skaičiuojant pagal tuometinį kursą: 1euras = 68 rubliai). Šis dujotiekis buvo statomas dujoms iš Rusijos tiekti pirma į „Pietų srautą“, o po to į „Turkijos srautą“. Pagal projektą buvo numatyti du maršrutai – vakarinis, išilgai Ukrainos sienos, ir rytinis, per Rusijos centrinius ir pietinius regionus. 2015 metų vasarą „Gazprom“ sustabdė rytinio maršruto statybą, kadangi Rusija ir Turkija taip ir nepasirašė tarpvyriausybinio susitarimo šiuo klausimu.
„Turkijos srautas“ buvo inicijuotas vietoje Europos Sąjungos užblokuoto projekto „Pietų srautas“. Susitarimas dėl šio dujotiekio statybos pasiektas pernai V.Putinui lankantis su vizitu Ankaroje. Iš pradžių kalbėta apie keturių linijų statybą, kurių pralaidumas 63 mlrd. kub. m dujų per metus. Tačiau pastaruoju metu šalys besvarstė tik vienos linijos statybos klausimą. Dabar, po A.Novako pranešimo, ir jos likimas pakibo ant plauko.
„Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris pareiškė, kad jeigu Turkijai reikalingas naujas dujotiekis, tai ji turi pradėti derybas. „Pirmiausia Turkija turi kreiptis, jeigu ją šis projektas domina. Dabar Turkija nesikreipė į mus su šiuo pasiūlymu“ – sakė A.Mileris. Jis pažadėjo apsvarstyti tokį kreipimąsi, jeigu jis bus gautas.
Tuo tarpu Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir šalies biudžeto maitintojui „Gazprom“ – dar vienas „dūris į nugarą“: kaip praneša „Daily Sabah“, Turkijos premjeras Ahmetas Davutoğlu ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas, Rusijai pristabdžius derybas su Turkija dėl „Turkijos srauto“, susitarė paspartinti transanatolijos dujotiekio („TANAP“) statybą, kad jį būtų galima perduoti eksploatuoti anksčiau, nei 2018 metais.
Spaudos konferencijoje Azerbaidžano prezidentas pasakė: „Įgyvendinti „TANAP“ projektą nėra jokių problemų, ir šiandien mes dar kartą aptarėme šį klausimą. Esu tikras, kad šis projektas bus įgyvendintas laiku – 2018 metais, o galbūt ir anksčiau. Tokiu būdu, Azerbaidžanas galės pradėti dujų eksportą dar didesnėmis apimtimis iš pradžių į Turkiją, o paskui į Europą. Turkija ir Europos šalys gaus priėjimą prie naujo alternatyvaus šaltinio“, – cituoja Alijevą agentūra „Trend“.
Ir nors Turkijos pareigūnai yra sakę, kad tiek šis dujotiekis, tiek transadrijos dujotiekis („TAP“), kurį Ankara ketina pradėti tiesti jau kitais metais ir sujungti su „TANAP“, nekelia grėsmės „Turkijos srautui“, kaži ar ši žinia nudžiugino Maskvą. Dujotiekiai „TAP“ ir „TANAP“ yra „Pietinio dujų koridoriaus“ – Europos Sąjungos energetinės iniciatyvos – dalis siekiant padidinti saugumą ir diversifikuoti energijos išteklių tiekimą Europoje. Per šiuos du dujotiekius Europos Sąjunga siekia gauti prieigą prie Kaspijos jūros dujų išteklių.
Parengė Leonas Grybauskas
