Kinams elektrinė Kaune – tik pradžia

Anot E.Paulavičiaus, Pekino įmonė investuotų 300-400 mln. eurų į naują jėgainę Kaune su sąlyga, kad būtų pagrindinė įmonės akcininkė. Jis taip pat tikina, kad kinų investuotojai atsakingai nagrinėja galimą sandorį, kai savo akcijas parduotų Rimandas Stonys, ir skaičiuoja, ar projektas atsipirks po dviejų dešimtmečių.

E.Paulavičius neigė, kad jau apsispręsta statyti anglimi kūrenamą jėgainę ir viešumoje pasklidusią informaciją vadina „3-4 puslapių analize, kuri pristatoma kaip visas projektas“.

– Kodėl investicijoms į KTE pasirinkti Kinijos investuotojai?

– Su kinais bendradarbiaujame daugiau negu dveji metai ir turime ant stalo padėtą būtent biokuro jėgainės projektą, su kuriuo dalyvavome prieš dvejus metus organizuotuose aukcionuose. Bet keitėsi reglamentavimas ir aukcionai buvo panaikinti. Tuos šiltus santykius palaikėme iki dabar ir natūralu, kad jų tąsa buvo Pekino investicinio holdingo atėjimas.

– Mūsų žiniomis, iš pradžių buvo derėtasi su kita bendrove „North China Power Engineering“. Kodėl ketinimų protokolas lapkritį pasirašytas su „Beijing Energy Investment Holding“?

– Teisingai, bet jie yra gamintojai. O čia – investicinis holdingas, turintis dideles galimybes. Tuo labiau, kad tą daryti platesniame kontekste yra būtent kinų investicinio holdingo noras. Iš esmės – tai žingsnis į ES. Domimasi ir projektais Lenkijoje, kitose šalyse. Būtent iš tos pozicijos, kad ilgalaikėje perspektyvoje Europos energijos poreikiai augs, o stiprūs kinų investuotojai mato nišą ir į ją ateina. O mums smagu matyti, kad jie ateina į Kauną, o ne į kitą ES šalį.

– Ar jau aišku, kaip vyks bendradarbiavimas: bus parduotos Kauno termofikacijos elektrinės akcijos ar kuriama bendra įmonė?

– Taip, ne paslaptis, jeigu ateina toks stiprus investuotojas, natūralu, kad į tokį projektą jis neis be kontrolinio akcijų paketo. Svarstomi įvairūs variantai, bet, manau, jų atėjimo sąlygos yra užsitikrinti kontrolinį paketą. Tuo labiau, kad ir mes, ir kinai Kauno mero priėmime leidome suprasti: atėjus vienai kinų kompanijai, ateis ir daugiau. Ir tai bus ne šiaip kokios įmonės, o gamybos įmonės.

– Pasitikslinsiu, ar kalbama apie kontrolinio elektrinės akcijų paketo pardavimą?

– Greičiausiai.

– Kaip tuomet KTE būtų projekto partnerė?

– Paprastai kalbant, mes turime visą infrastruktūrą, turime personalą, turime objektą, kurį geriausiai žinome. Natūralu, kad kinams be partnerių tai būtų sunku įgyvendinti. Natūralu, kad mes tame dalyvautume kaip partneriai. O koks būtų akcinis kapitalas, struktūra – derybų klausimas.

– Tačiau jeigu parduodamas kontrolinis arba visas KTE akcijų paketas, jėgainė pereina į kinų rankas ir bendrovė tvarkosi. Kokia tuomet būtų jūsų partnerystė? Jūs liktumėte kaip techniniai konsultantai?

– Šiuo metu man, jei atvirai, sunku atsakyti į šį klausimą. Susitarimams pasirašyti turime laiko iki liepos 1 dienos. Ir dabar kaip tik ir vyksta darbas, diskusijos, derybos.

Manau, greitai duosime daugiau informacijos, nes dabar, kaip suprantu, yra informacijos badas, nes vadovaujamasi daugiau gandais. Keista, kad ateina investicijos į Lietuvą, o pasirodo, kad tai yra blogai.

Kalbant apie investicijas kai kas mano, kad projektas bus nerentabilus. Tokiu atveju nukentėtų Lietuvos įvaizdis. Pardavus akcijas galima atsitraukti – sandoris įvyko, viskas.

Mano, kaip verslininko, atsakymas labai elementarus: patikėkite, kinai tikrai yra labai gerai informuoti, jie tikrai puikūs verslininkai ir joks verslininkas ne tik kad 300 mln. eurų investiciją, bet ir 1 tūkst. eurų investiciją gerai pasveria. Niekas neina į užsienį tik tam, kad uždėtų varnelę – baimės visiškai nepagrįstos.

O jeigu kalbėčiau nuo savęs, tai tokia pozicija atrodo keistai. Kinai ateina ir pasirašo su „Lietuvos geležinkeliais“ bendradarbiavimo sutartį, pritraukiami 500 mln. eurų – viskas labai gerai. Ateina į „Klaipėdos naftą“ – irgi viskas gerai. Ar skiriasi vieni kinai nuo kitų?

Turime didžiulius dujų, biokuro projektus, ir vienas kaip svarstytinas variantas – anglinis projektas. Turime jam adekvatų dujinį projektą. Ir jį kinai nagrinėjasi. Tie patys kinai žiūri, koks projektas Lietuvai priimtinesnis. Be rinkos analizės niekas neperka įmonių.

– Kalbant apie kurą, kuris visgi yra prioritetas? Teko matyti projekto apžvalgą, kur minima tik anglis, o apie dujas ar biomasę nekalbama.

– Kiek žinau, visą laiką sakėme, kad žiūrimi visi variantai – dujos, biokuras, bet ne paslaptis, kad žiūri ir anglį. Vokietija stato didžiulių galių anglines elektrines.

Lietuvos žiniasklaida gavo 3-4 puslapių analizę ir pavadino ją projektu, nors projektas yra šimtai lapų.

Suprantu, anglis – populiari tema, asociacijos su Kinija, bet mes daug daugiau darbo esame įdėję į kitus projektus, kurie yra baigti.

– Taigi kuris kuras yra prioritetinis?

– Galiu pasakyti, į ką mes linkstame: Lietuvoje prioritetinis kuras yra dujos. Bet natūralu, kad nagrinėjami visi variantai. Jeigu manęs, kaip Lietuvos piliečio paklaustumėte, tai aš pasakyčiau, kad esu už dujinį bloką. Anglis Lietuvoje atrodo mistika, bet ne veltui kitos šalys anglines statosi: šalis, kuri gali pigiau pasigaminti elektrą, konkurencingesnė.

Lietuva sugeba pasigaminti iki 30 proc. elektros energijos. Darome prielaidą, kad, įgyvendinus šį projektą, pasigamins daugiau nei pusę elektros energijos. Tai klausimas dėl Lietuvos energetinės nepriklausomybės.

– Jūs sakote, kad linkstate prie dujų. O kur linksta kinai, kokią technologiją jie norėtų rinktis?

– Jie verslininkai, verslas turi kelis planus. Per pusmetį turime sudėlioti priimtiniausią tiek Lietuvai, tiek verslui variantą.

Technologijos yra labai pažengusios į priekį. Kinijoje naujų anglinių elektrinių normos yra dvigubai griežtesnės nei ES.

– Pakalbėkime apie konkurencingumą. Elektrėnuose yra nauja dujinė elektrinė, vadinamasis devintasis blokas, tačiau ji negamina elektros, kol kainos biržoje labai stipriai nepašoka, nes tiesiog nėra konkurencinga. Ar jūsų projektas bus konkurencingas? Paramos jam juk negausite.

– Galutinai, aišku, nuspręs pats investuotojas, bet, manau, kad visa esmė yra efektyvumas.

Visų pirma, mes turėsime jungtis, o kur bus jų kryptis, dar neaišku. Žiūrint į vartojimo augimą Europoje, atsižvelgiant, kad mūsų kaimynai žada uždarinėti atomines elektrines, neaišku, kokia bus elektros kryptis pro mūsų jungtis. Kinai turi didžiulę kompaniją – dirba 16 tūkst. žmonių – turi analitikus, strategus.

Jeigu jie žengia į rinką, ilgalaikėje perspektyvoje po 20 metų jie čia mato verslą.

– O gal Kaunas jiems nebūtinas kaip pelningas projektas? Gal tai bus žingsnis į Europos rinką?

– Sunku už juos pasakyti, bet kai mes dėliojomės šitą projektą, apie pelną jie tikrai galvoja.

Svarbiausia, kad Kaunas turėtų kiek įmanoma pigesnę šilumą.

– Kalbant apie šilumą – iš pradžių skelbta, kad būsima elektrinė neparduos šilumos, bus koncentruojamasi tik į elektros gamybą.

– Šiluma yra perteklinis dalykas. Jeigu ji bus už priimtiną kainą – kodėl ne. Akcentuojame kondensacinę elektrinę, bet šiuo atveju šiluma, kaip atliekinis produktas, gali Kaunui labai pigiai kainuoti.

– Tai šiluma bus perteklinis produktas, kurio kainą bus galima dempinguoti?

– Sunku man į šitą klausimą atsakyti, nes išeitų, kad šneku už partnerius kinus. Tik žinau, kad nagrinėjami visi variantai, o patrauklumas atsiranda ilgalaikėje perspektyvoje.

– Taip, ir ne tik. Taip pat – ilgalaikės kuro sutartys. Bet kokiame verslo plane yra pagrindiniai aspektai – projekto atsiperkamumo laikas, ilgalaikės žaliavos užtikrinimo susitarimai. Šioje vietoje, jei būtų dujinis projektas, galimi ilgalaikiai tiekimo kontraktai iš Amerikos.

– O anglies kontraktai – taip pat iš Amerikos?

– Anglies tiekimas iš Amerikos taip pat buvo svarstomas.

– O kodėl anglis ne iš Lenkijos, ji arčiau?

– Iš Amerikos pigiau. Bet mes vėl grįžtame prie anglies, atrodo, kad kalbame tik apie ją.

– Noriu paklausti dėl ketinimų protokolo pasirašymo Kinijoje. Lietuvos pramonininkų konfederacija patvirtino, kad pasirašymas, kuriame dalyvavo ir premjeras Algirdas Butkevičius, į darbotvarkę buvo įtrauktas tik išvakarėse.

– Galiu tiesiai pasakyti: LPK informavome prieš vizitą, išvažiuojant į Kiniją.

Tokiose šalyse kaip Kinija, jeigu pasirašant dokumentą dalyvauja vienas iš valstybės vadovų, tai suprantama kaip projekto palaikymas.

Čia investicijų, o ne konkretaus projekto palaiminimas.

Jeigu pasirašinėtų kita šalis, ne KTE, tai viskas gerai?

Viešai buvo kviečiami visi verslininkai, nuogąstauta, kad nesurinks tiek verslininkų. Labai keistai skamba: – organizuojama verslo misija į Kiniją, bet verslo jūs ten nesiimkite.