„Vilniaus energija“ pranešė, kad trečiadienį „Veolia“
informuos apie esminį įvykį, susijusį su antrinių įmonių
„Vilniaus energija“ ir „Litesko“ veikla Lietuvoje.
Kai kurių BNS šaltinių spėjimu, „Veolia“ gali pranešti
apie pasitraukimą iš Lietuvos bei pažerti kritikos Vyriausybei, kad
ši negina investuotojų interesų. „Vilniaus energijos“ ir
„Litesko“ atstovas Nerijus Mikalajūnas pranešimo apie
pasitraukimą BNS nei paneigė, nei patvirtino.
N.Mikalajūnas taip pat nei paneigė, nei patvirtino, kad tuo
pačiu metu, kai vyks spaudos konferencija, Paryžiaus vertybinių
popierių biržoje bus skelbiamas „Veolia“ esminis įvykis. Jis
taip pat teigė, kad spaudos konferencijoje dalyvaus ne tik
„Veolia“ viceprezidentė Centrinei ir Rytų Europai Malika
Ghendouri (Genduri), bet ir kiti asmenys, tačiau neatskleidė, kam
jie atstovaus.
Sostinės savivaldybės tarybos narys ir Vilniaus šilumos tinklų
stebėtojų tarybos pirmininkas Arvydas Sekmokas BNS teigė, kad
„Veolia“ viešas pranešimas gali būti susijęs su „Vilniaus
energijai“ nepalankiu pernai gruodį priimtu teismo sprendimu,
kuriuo panaikintas 2010 metais priimtas nutarimas dėl šilumos kainos
dedamųjų.
„Galima manyti, kad kainų dedamosios buvo pateiktos
neteisingai, dalis duomenų nebuvo audituoti, tai reiškia, kad
vilniečiai galimai permokėjo už šilumą ir mes reikalausime
kompensacijos“, – BNS A.Sekmokas.
Anot jo, bendrovė gali imtis teisinių priemonių, kad
kompensacijos mokėti nereiktų. Jis neatmetė galimybės, kad
„Veolia“ planuojamą viešą pareiškimą galėjo iššaukti ir
Vilniaus šilumos tinklų kreipimasis į bendrovę.
„Gali būti, „Veolia“ ieško kaip išvengti atsakomybės,
nes nupirkusi „Dalkia“ ji prisiėmė ir įmonės atsakomybe. (...)
Vilniaus šilumos tinklai ir savivaldybė oficialiai kreipėsi į
„Veolia“. Tiesogiai dėl kompensacijos nerašyta, bet galbūt dėl
tų laiškų iššaukti ir „Veolia“, – tikino A.Sekmokas.
Jis neatmetė galimybės, kad siekdama nemokėti kompensacijų,
„Veolia“ gali ir trauktis iš Lietuvos.
Vilniaus apygardos administracinis teismas pernai gruodį
panaikino Kainų komisijos 2010-ųjų gruodį priimtus sprendimus dėl
„Vilniaus energijos“ šilumos ir karšto vandens kainos
dedamųjų. Vilniaus tarybos nario Juozo Imbraso skaičiavimais, dėl
netinkamai nustatytų bazinių šilumos ir karšto vandens kainų per
pastaruosius penkerius metus „Vilniaus energija“ galėjo gauti 104
mln. eurų nepagrįstų pajamų, kurias privalėtų grąžinti
vartotojams.
Vilniaus apygardos teismas praėjusią savaitę atmetė
„Vilniaus energijos“ ieškinį dėl 19 mln. eurų permokos už
„Gazprom“ Lietuvai tiektas dujas.
Vilniaus apygardos teismas šiuo metu nagrinėja bylą, kurioje
kaltinimai pateikti buvusiam „Vilniaus energijos“ valdybos nariui,
koncerno „Icor“ vadovui Andriui Janukoniui, buvusiam „Vilniaus
energijos“ valdybos pirmininkui Jeanui Sacrestui (Žanui Sakrestui)
ir bendrovės prezidentui bei „Icor“ akcininkui Linui Samuoliui.
Jie įtariami, kad neteisėtai manipuliuojant dujų kainomis,
vartotojams buvo padaryta daugiau nei 2,9 mln. eurų žalos.
Be to, Kainų komisija kaltina „Vilniaus energiją“
permokėjus už biokurą, kai bendrovė jį pirko ne biržoje, o iš
„Icor“ valdomos bendrovės „Pirmoji galimybė“ (buvusi
„Bionovus“).
Konkurencijos taryba gruodžio pradžioje „Vilniaus
energijai“ skyrė 19,004 mln. eurų baudą, o su ja susijusiais
biokuro tiekėjai „First Opportunity“ (buvusi „Bionovus „) –
dar 3,529 mln. eurų.
2012 metų rugsėjį prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą,
įtarus „Vilniaus energijos“ vadovus leidus „Bionovus“
pelnytis iš biokuro pardavimų. Prokurorų teigimu, įtariama, kad
„Vilniaus energija“, įsigydama kurą, paslaugas ir kitas prekes,
sąnaudas įtraukė į šilumos kainą.
Kita vertus, „Vilniaus energija“ per teismą iš Vilniaus
savivaldybės bando atgauti 27 mln. eurų skolos už šilumą ir
karštą vandenį.
„Vilniaus energija“ iki 2017 metų balandžio Vilniaus
savivaldybės valdomai įmonei Vilniaus šilumos tinklai turi perduoti
sostinės šilumos ūkį, tačiau šis procesas gali būti sudėtingas
dėl grąžinamo turto vertinimo ir lėšų, kurias „Vilniaus
energijos“ manymu miestas turėtų grąžinti bendrovei.
„Veolia“ valdoma šilumos tiekimo bendrovė „Litesko“
valdo šilumos ūkius Alytuje, Marijampolėje, Telšiuose,
Vilkaviškyje, Druskininkuose, Biržuose, Kelmėje ir Palangoje. Kai
kuriuose šių miestų „Litesko“ šilumos ūkį yra išsinuomojusi
keliems dešimtmečiams.