Kompanija antradienį kreipėsi į tarptautinį investicinių ginčų arbitražą Vašingtone su ieškiniu. „Veolia“ reikalauja atlyginti žalą, kuri esą gali siekti daugiau nei 100 milijonų eurų.
Sako, kad tai vienintelis kelias
„Kreipimasis į tarptautinį arbitražą – vienintelis „Veolia“ likęs kelias. Laukiantis ilgas ir brangus procesas gali turėti neigiamų pasekmių dalyvių reputacijai, tačiau būtent tarptautinis arbitražas garantuoja neutralumą ir objektyvumą, kuris galimai nebūtų užtikrintas kitomis aplinkybėmis“, – pranešime teigia į Lietuvą atvykusi „Veolia“ viceprezidentė Vidurio ir Rytų Europai Malika Ghendouri.
Apie tai ji paskelbė spaudos konferencijos metu Vilniuje.
„Vilniaus energiją“ valdanti Prancūzijos kompanija arbitražui skundžiasi, kad Lietuva nenori kompensuoti nuostolius, kuriuos esą patyrė „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ įsigaliojus „nesąžiningiems ir diskriminuojantiems teisės aktų pakeitimams“.
„Veolia“ kompanija įsitikinusi, kad Lietuva dėl politinių tikslų persekioja kompaniją. „Veolia“ yra didžiausia Prancūzijos investuotoja mūsų šalyje.
„Veolia“ ir jos vadovai dėjo visas įmanomas pastangas surasti konstruktyvų dialogą su atsakingomis Lietuvos institucijomis, tačiau nei vienas mūsų bandymas rasti sprendimą nesulaukė atsako“, – sako M.Ghendouri.
„Veolia“ sostinės šilumos ūkį valdo per antrines įmones „Vilniaus energija“ ir „Litesko“. Kompanija Lietuvoje veikia jau 20 metų.
Parengs ieškinį
Skelbiama, kad kompanijai „Veolia“ arbitraže atstovaus tarptautinė advokatų kontora „Sidley Austin LLP“.
„Pateikėme „Veolia“ prašymą arbitražui Vašingtone. Per kelis mėnesius bus sudarytas tribunolas, o „Veolia“ parengs ir pateiks detalius ieškinio argumentus. Esame pasirengę ilgam procesui“, – teigė vyriausiasis „Suidley Austin LLP“ partneris Stanimiras Alexandrovas, kuris arbirtraže atstovaus „Veolia“ grupei.
„Per kelis mėnesius bus sudarytas tribunolas, o „Veolia“ parengs ir pateiks detalius ieškinio argumentus. Esame pasirengę ilgam procesui, ieškinys yra pagrįstas ir „Veolia“ yra užtikrinta teigiama proceso baigtimi“, – teigė vyriausiasis „Sidley Austin LLP“ partneris Stanimiras Alexandrovas.
Ar tai reiškia, kad Lietuvos politikai, kurie kaltinami žlugdę bendrovės „Veolia“ veiklą ir dėl jų veiksmų investuotojai patyrę nuostolių, turės vykti į teismą Vašingtone duoti parodymų?
„Jeigu Lietuva nuspręs gintis teisme, turėtų būti pateikti liudininkų raštiški parodymai. Liudininkais pakviesti asmenys turės atvykti į Vašingtoną. Jie gali būti apklausti ir kryžminės apklausos būdu, davus priesaiką“, – paaiškino S.Aleksandrovas.
Portalas lrytas.lt paklausė M.Gendhouri: galbūt tai, kas atsitiko Lietuvoje, susiję su įprasta verslo rizika? Ar verslo įmonė, jeigu jos rizika nepasitvirtino ir patyrė nuostolių, turi kaltinti valstybę ir duoti ją į teismą?
„Mūsų įmonė skaičiuoja 160 metų istoriją, todėl gerai žinome, kas yra rizika. Šiuo atveju kalta ne rizika, o nesąžiningi politikų, valdininkų veiksmai, dėl kurių buvo pažeista sutartis, įpareigojanti Lietuvą apsaugoti investicijas. Sutartis buvo pažeista, todėl mes teisėtai reikalaujame kompensacijos už patirtą žalą.
Žinoma, Lietuva yra suvereni valstybė ir ji turi teisę priimti tokius įstatymus, kokie jai atrodo reikalingi. Mes gerbiame kiekvienos šalies, taip pat ir Lietuvos įstatymus. Tačiau tarptautinė teisė reikalauja apsaugoti investicijas. Šiuo atveju jos nebuvo apsaugotos dėl diskriminacinių veiksmų, todėl mes teisėtai reikalaujame kompensacijos“, – tvirtino prancūzų bendrovės „Veolia“ atstovė.
Tačiau prancūzų energetikos milžinė „Veolia“ neatsisako toliau veikti Lietuvos energetikos ūkio srityje.
„Mes tikime Lietuva, esame pasiryžę toliau bendradarbiauti“, – kalbėjo M.Gendhouri.
Nuomos sutartis baigsis
Tai, kad „Veolia“ gali kreiptis į arbitražą, gandai sklandė jau seniai. Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomos bendrovės „Vilniaus energija“ ir Vilniaus šilumos ūkį perimsiančios įmonės Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) nesutaria dėl investicijų.
Šiais metais baigiasi „Vilniaus energijos“ nuomos sutartis. Jau žinoma, kad ji nebus pratęsta su dabartiniais nuomotojais.
M.Gendhouri įsitikinimu, „Vilniaus energija“ neteisingai kaltinama dėl aukštų šilumos kainų, kurios augo tik dėl brangaus kuro. Dideles žaliavos kainas nustatė būtent Lietuvos institucija, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK).
„Veolia“ atstovė teigė, kad skundžiami būtent diskriminaciniai įstatymų pakeitimai. Ji taip pat teigė, kad Vašingtono teismas nuspręs, ar teisiniai sprendimai, kuriais remiantis „Vilniaus energija“ nubausta už biokuro pirkimus ir kitą veiklą, nebuvo diskriminaciniai.
Neatmestina, kad į tarptautinį arbitražą gali kreiptis ir Vilniaus savivaldybė.
Suskaičiavo investicijas
Malika Ghendouri, „Veolia“ viceprezidentė Vidurio ir Rytų Europai, priminė, jog bendrovė, kurios pardavimas siekia 3 mlrd. eurų, Lietuvoje investavo 200 mln. eurų, įdiegė už dujas triskart pigesnį biokurą.
„Tačiau visada yra žodis „bet“ – bet dėl atskirų Lietuvos politikų manevrų, nesąžiningų valdžios sprendimų mūsų bendrovė patyrė nuostolių ir yra priversta kreiptis į Vašingtono arbitražo teismą.
Mūsų vertinimu, žala siekia 100 mln. eurų“, – sakė M.Ghendouri.
Ji pabrėžė, kad „Veolia“ ir „Icor“ nėra tas pat.
„Įmonė „Icor“ yra vietos tiekėjas, su kuriuo „Veolia“ dirba. Mūsų energija, vanduo, nuotekų valymas visada yra valdomos vietos įmonių.
“Lietuvoje vyko chaotiški procesai teisės aktų srityje. Dėl to mūsų bendrovė dėl nelogiškos įstatymų kaitos patyrė nuostolių, buvo švaistomas mūsų turtas. Kokia įmonė gali normaliai dirbti, kai taip smarkiai pažeidžiamos investuotojo teisės?“ – retoriškai klausė „Veolia“ atstovė.
Ji pabrėžė, kad ne kartą buvo bandoma geruoju tartis su Lietuvos institucijomis, bet pastangos užmegzti dialogą buvo bevaisiai.
„Gaila, kad konfliktas kilo ES viduje, su šalimi, su kuria Prancūzija palaiko gerus santykius, bet tai įvyko dėl grupės Lietuvos politikų nedorų veiksmų“, – tvirtino M.Gendhouri.
Išskirtinis atvejis
„Veolia“ atsovė pabrėžė, kad tai, kas atsitiko Lietuvoje, yra išskirtinis atvejis.
Tačiau precedentas yra buvęs, kai iškilo konfliktinė situacija su Argentina. Tada per arbirtažo teismą už patirtą žalą prancūzų bendrovė iš Argentinos prisiteisė 200 mln. JAV dolerių.
Skleidė neigiamą nuomonę?
„Veolia“ advokatas Stanimiraas Alexandrovas paaiškino, jog Lietuva 2002 m. sutartimi su prancūzų bendrove – tuomete „Dalkia“ – įsipareigojo apsaugoti investuotojo interesus.
„Bet išėjo atvirkščiai. Nuolat buvo kenkiama investuotojui, apie jį sistemingai buvo skleidžiama neigiama nuomonė. Todėl neliko kitų teisinių galimybių apsaugoti investuotojo interesus, kaip tik kreiptis į arbitražo teismą“, – sakė S.Alexandrovas.
A.Sekmokas: Lietuvai gali tekti susimokėti
Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas neatmeta, kad Tarptautinis arbitražas Lietuvai gali priteisti žalos atlyginimą. „Žinoma, 100 milijonų eurų tikrai nepriteis, tačiau, matyt, bus rastas sprendimas abejoms pusėms. Tad Lietuvai gali tekti iš dalies kompensuoti“, – lrytas.lt sakė A.Sekmokas.
Jo manymu, tai, kad elektrinėms yra panaikintos elektros gamybos kvotos, gali atsisukti prieš mūsų šalį. Bylinėjimasis arbitraže gali apsunkinti Vilniaus šilumos ūkio perdavimo procesą, mano jis.
„Tai ieškinys ne prieš savivaldybę, o prieš valstybę. Tad valstybės atstovai turės atstovauti prieš tai suderinę bendrą poziciją, – sakė A.Sekmokas ir pridūrė, kad neigiamai vertina tokį investuotoją.
Energetikos ministras: jie iššovė pirmieji
Energetikos ministras Rokas Masiulis sako dar nematęs ieškinio.
„Dar nematėme dokumentų, todėl negalime komentuoti detalių. Neatmestina, kad prieš pačią „Vilniaus energiją“, kurios akcijas valdo „Veolia“, galėjo būti pateiktas ieškinys, nes sukaupta daug faktų, patvirtinančių netinkamus pačios „Vilniaus energijos“ veiksmus.
Todėl panašu, kad „Veolia“ dabar pati iššovė pirmą šūvį ir mėgins įrodinėti, jog valstybė ją skriaudė, o ne atvirkščiai.
Labai keista, kad „Veolia“ dėl investicijų priekaištus žeria valstybei, o ne savo pasirinktam partneriui Lietuvoje. Galbūt kreipimasis į arbitražą yra bandymas užmaskuoti situaciją, kuri bado akis visiems šilumos vartotojams“,- skelbiama ministro pranešime.
“Veolia“ valdoma šilumos tiekimo bendrovė „Litesko“ valdo šilumos ūkius 8 miestuose, kai kuriuos jų ji yra išsinuomojusi 20–30 metų.
„Veolia“ per savo antrines įmones „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ veikia Lietuvoje beveik 20 metų, ji modernizavo ir atnaujino šilumos ūkį 10 Lietuvos miestų, tarp jų – ir Vilniuje. Šiuo metu grupės įmonėse Lietuvoje dirba 1300 darbuotojų. Vicemeras: „Veolia“ imasi gynybos
Vilniui šilumą tiekiančią bendrovę „Vilniaus energija“ valdantis Prancūzijos koncernas „Veolia“ (buvusi „Dalkia“), antradienį tarptautiniam arbitražui pateikęs maždaug 100 mln. eurų vertės ieškinį prieš Lietuvą, imasi gynybos prieš artėjantį Vilniaus šilumos ūkio perdavimą miestui, sako Vilniaus vicemeras.
Valdas Benkunskas tikina, kad teisminiai ginčai neturės įtakos šilumos ūkio perėmimui nuo kitų metų balandžio, kai baigsis 15 metų trukmės nuomos sutartis su „Vilniaus energija“.
„Šiai dienai vertinu tai („Veolia“ kreipimąsi į arbitražą – BNS) kaip gynybinės pozicijos išreiškimą, ruošiantis 2017 metų balandžio 1 dienai, kai „Dalkia“ iš esmės praranda savo veiklą Vilniaus mieste. Kadangi daug teisinių ginčų vyksta ir dabar dėl tos veiklos, ką „Vilniaus energija“ vykdė per 15 metų, ir tame tarpe vykdomi procesai prieš „Vilniaus energijos“ vadovus, kai kurie dar ikiteisminiai tyrimai yra nepasibaigę, aš vertinu tai kaip gynybinės pozicijos išraišką“, – BNS sakė V.Benkunskas.
Vicemero teigimu, savivaldybė ruošiasi šilumos ūkio nuomos sutarties pabaigai ir jokių sutarties pratęsimo alternatyvų nenumato.
„Joks arbitražas, kad ir tarptautinis, negali įpareigoti savivaldybės kažkiek laiko pratęsti nuomos sutartį ar kažkokiu kitu būdu įpareigoti savivaldybę dar neperimti šilumos tinklų. Mes ruošiamės nuomos sutarties pabaigai taip, kaip tai numato sutartis, ir kitų metų balandžio 1 dieną tas turtas grįžta miesto žinion“, – BNS kalbėjo V.Benkunskas.
Jis neatmetė, kad dėl „Vilniaus energijos“ veiksmų į tarptautinį arbitražą galėtų kreiptis ir pati savivaldybė.
„Ta galimybė nėra atmestina. Mes dabar Vilniaus šilumos tinklų užsakymu atliekame nuomos sutarties vykdymo auditą.
Tam tikrų klausimų yra ir, matyt, 2016 metų eigoje pasimatys, koks bus miesto požiūris į sutarties vykdymą ir tarpusavio atsiskaitymus.
Reikia įvertinti, kokį šiai dienai turtą „Vilniaus energija“ mums ruošiasi perduoti pagal nuomos sutartį, ji negali būti mažesnė nei 2002 metais. Pagal nuomos sutartį „Veolia“, kaip motininė „Vilniaus energijos“ įmonė, yra suteikusi garantiją, ir jei mes turėsime kažkokių pretenzijų ir po nuomos sutarties pabaigos, tai tas pretenzijas nukreipsime į „Veolia“, – sakė Vilniaus vicemeras.
