2014 metais Mažeikių naftos perdirbimo gamykla patyrė 119 milijonų JAV dolerių (109 mln. eurų) nuostolį, o pernai atpigusi nafta ir didelė marža įmonei leido uždirbti 237 milijonus JAV dolerių (217 mln. eurų).
Lenkai pastebi, kad praėję metai buvo patys geriausi nuo 2006-ųjų, kai bendrovę įsigijo „PKN Orlen“ grupė. Vien tik per paskutinį metų ketvirtį uždirbta 43 mln. JAV dolerių (39 mln. eurų).
Pernai „Orlen Lietuva“ perdirbo 8,486 mln. tonų naftos, arba 13 proc. daugiau negu prieš metus, o vien ketvirtąjį ketvirtį – 4 proc. daugiau iki 2,301 mln. tonų.
„Akcinė bendrovė „ORLEN Lietuva“ pasiekė gerą rezultatą dėl neįtikėtinai palankios makroekonominės aplinkos. Vis dėlto mes turime atidžiai analizuoti rinką ir stebėti tendencijas“, – sakė „ORLEN Lietuva“ generalinis direktorius Ireneuszas Fąfara.
Tačiau, pasak jo, „verslas yra nuolat veikiamas rizikos, kad situacija gali pablogėti“.
Solidų pelną „Orlen Lietuva“ aiškina tuo, kad buvo įdiegta strategija, leidžianti prisiderinti prie rinkos pokyčių.
„Ji leidžia naftos perdirbimo produktų gamyklai arba maksimaliai didinti gamybos pajėgumus, esant palankioms makroekonominėms sąlygoms, arba pajėgumus kiek įmanoma mažinti, kai situacija rinkose nepalanki“, – skelbiama pranešime.
Tačiau rinkos ekspertai ne kartą stebėjosi „Orlen Lietuva“ pelno marža ir tuo, kad krintant naftos kainomis gamyklos skelbiamos degalų kainos juda pernelyg vangiai. Kai kurie politikai siūlė įvesti kainų kontrolę. Lietuvos investuotojų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas pastebi, kad praėjusieji metai buvo palankūs naftos perdirbėjams.
„Orlen“ marža priklauso nuo tarptautinių žaliavų ir naftos produktų rinkų. Situacija šiose rinkose 2015 m. buvo palanki naftos perdirbėjams. Todėl nekorektiška sakyti, kad „Orlen“ sau leidžia turėti tokias maržas“, – sakė jis.
Analitikas nemano, kad „Orlen Lietuva“ naudojasi padėtimi rinkoje. Ji yra vienintelė naftos perdirbimo įmonė Baltijos šalyse. „Neste Lietuva“ ir „Lukoil Baltija“ importuoja dalį degalų per Klaipėdos naftos terminalą, todėl „Orlen“ didmeninė kaina privalo būti konkurencinga“, – sakė V.Rūkas.
Kodėl situacija rinkose tapo palanki? Pasak jo, padidėjus naftos pasiūlai krito kainos. „Tačiau naftos produktų paklausa nekrito, priešingai, toliau augo, todėl susidarė palanki situacija tarpininkams (perdirbėjams) tarp žaliavos ir produktų“, – paaiškino Lietuvos investuotojų asociacijos valdybos narys.
Brangęs JAV doleris taip pat turėjo teigiamos įtakos perdirbimo maržai, nes europietiški naftos produktai santykinai atpigo Šiaurės Amerikoje.
„Tiesa, niekas nesitiki, kad tokia palanki situacija išsilaikys ilgesnį laiką“, – mano V.Rūkas.
