„Pagrindiniai klausimai, kurie bus nagrinėjami ir sprendžiami
tarptautiniame arbitraže – „Veolia“ investicijų vertė ir
Lietuvos metodai, kuriais investicijos buvo nusavintos. Atėjus
laikui, „Veolia“ tribunolui taip pat nurodys specifines žalas ir
pateiks joms patvirtinti reikalingus duomenis ir kitus įrodymus“, –
grupės pranešime teigė vyriausiasis tarptautinės advokatų
kontoros „Sidley Austin LLP“ partneris Stanimiras Alexandrovas,
kuris atstovauja „Veolia“.
Skelbiama, kad ieškinys priimtas vasario 10 dieną – šią
informaciją savo tinklapyje patvirtino ir arbitražas.
Arbitražo proceso metu abi pusės galės raštu ir žodžiu
pateikti įrodymus ir argumentus, liudytojų pareiškimus, ekspertų
ataskaitas. Jų pareiškimai bus patikrinti ir įvertinti tribunolo
kryžminėse apklausose.
Anot „Veolia“ viceprezidentės Centrinei ir Rytų Europai
Malikos Ghendouri, „Veolia“ daugybę kartų bandė
užmegzti konstruktyvų dialogą su atsakingomis Lietuvos
institucijomis, tačiau jos atsakė vis aktyvesne persekiojimo
kampanija, nukreipta prieš „Veolia“, rašoma pranešime spaudai.
„Rodydami gerą valią, ir toliau liekame pasirengę paaiškinti
savo poziciją ne tik arbitražo tribunolui, bet ir aukščiausiems
Lietuvos pareigūnams“, – sakė M. Genduri.
„Veolia“ prašo kompensuoti nuostolius, kurių jos valdomos
antrinės įmonės „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ neva
patyrė dėl nesąžiningų ir diskriminuojančių teisės aktų
pakeitimų ir veiklos reguliavimo sprendimų.
Energetikos ministras Rokas Masiulis BNS anksčiau sakė, kad
tarp „Veolia“ kaltinimų yra minimos Konkurencijos tarybos bei
Kainų komisijos bendrovei „Vilniaus energija“ skirtos baudos,
piktinamasi su bendrovės veikla susijusiais jų atliekamais tyrimais.
R.Masiulis pabrėžė, kad dauguma „Veolia“ kaltinimų Lietuvai
atrodo nepagrįsti.
BNS kalbinti teisininkai yra sakę, kad bylinėjimasis gali trukti
4-5 metus ir Lietuvai kainuoti 3-4 mln. eurų.
Energetikos ministerija šiuo metu ieško teisininkų
bylinėjimuisi arbitraže.
Lietuvos teismų sprendimai pastaruoju metu yra nepalankūs
„Vilniaus energijai“, įskaitant ir atmestą įmonės ieškinį
dėl 19 mln. eurų permokos už „Gazprom“ Lietuvai tiektas
brangias dujas. Teismas šiuo metu nagrinėja bylą, kurioje
kaltinimai pateikti buvusiam „Vilniaus energijos“ valdybos
pirmininkui Jeanui Sacrestui ir kitiems jos
vadovams, o Konkurencijos taryba neseniai skyrė bendrovei 19 mln.
eurų baudą.
Be to, prokurorai įtaria „Vilniaus energijos“ vadovus leidus
su ja susijusiai įmonei „Bionovus“ pelnytis iš biokuro
pardavimų. Kainų komisija praėjusių metų pabaigoje „Vilniaus
energijai“ skyrė 0,6 mln. eurų baudą už tai, kad įmonė
nepateikė komisijos prašytų ataskaitų.
„Vilniaus energija“ iki 2017 metų balandžio Vilniaus
savivaldybės valdomai įmonei Vilniaus šilumos tinklai turi
grąžinti Vilniaus šilumos ūkį, kurį išsinuomojo 15-kai metų ir
į kurį investavo apie 160 milijonų eurų, o visoje Lietuvoje – per
200 mln. eurų. Tačiau šis procesas gali būti sudėtingas dėl
grąžinamo turto vertinimo – šalys jau dabar nesutaria, kas turi
skelbti vertintojų konkursą, o veliau jos turės galutinai susitarti
dėl turto vertės ir kuri šalis turi sumokėti kompensaciją.
Vilniaus šilumos tinklų stebėtojų tarybos pirmininkas,
konservatorius Arvydas Sekmokas BNS anksčiau sakė, jog ginčas dėl
grąžinamo turto vertės taip pat gali baigtis arbitražu, tačiau
šiuo atveju jo iniciatorė tikriausiai būtų Vilniaus savivaldybė.
„Veolia“ valdoma šilumos tiekimo bendrovė „Litesko“
valdo šilumos ūkius 8 miestuose, kai kuriuos jų ji yra
išsinuomojusi 20-30 metų.