„Pagrindiniai klausimai, kurie bus nagrinėjami ir sprendžiami tarptautiniame arbitraže – „Veolia“ investicijų vertė ir Lietuvos metodai, kuriais investicijos buvo nusavintos. Atėjus laikui, „Veolia“ tribunolui taip pat nurodys specifines žalas ir pateiks joms patvirtinti reikalingus duomenis ir kitus įrodymus“, – grupės pranešime teigė vyriausiasis tarptautinės advokatų kontoros „Sidley Austin LLP“ partneris Stanimiras Alexandrovas, kuris atstovauja „Veolia“.
Skelbiama, kad ieškinys priimtas vasario 10 dieną – šią informaciją savo tinklapyje patvirtino ir arbitražas.
Arbitražo proceso metu abi pusės galės raštu ir žodžiu pateikti įrodymus ir argumentus, liudytojų pareiškimus, ekspertų ataskaitas. Jų pareiškimai bus patikrinti ir įvertinti tribunolo kryžminėse apklausose.
Anot „Veolia“ viceprezidentės Centrinei ir Rytų Europai Malikos Ghendouri, „Veolia“ daugybę kartų bandė užmegzti konstruktyvų dialogą su atsakingomis Lietuvos institucijomis, tačiau jos atsakė vis aktyvesne persekiojimo kampanija, nukreipta prieš „Veolia“, rašoma pranešime spaudai.
„Rodydami gerą valią, ir toliau liekame pasirengę paaiškinti savo poziciją ne tik arbitražo tribunolui, bet ir aukščiausiems Lietuvos pareigūnams“, – sakė M. Genduri.
„Veolia“ prašo kompensuoti nuostolius, kurių jos valdomos antrinės įmonės „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ neva patyrė dėl nesąžiningų ir diskriminuojančių teisės aktų pakeitimų ir veiklos reguliavimo sprendimų.
Energetikos ministras Rokas Masiulis BNS anksčiau sakė, kad tarp „Veolia“ kaltinimų yra minimos Konkurencijos tarybos bei Kainų komisijos bendrovei „Vilniaus energija“ skirtos baudos, piktinamasi su bendrovės veikla susijusiais jų atliekamais tyrimais. R.Masiulis pabrėžė, kad dauguma „Veolia“ kaltinimų Lietuvai atrodo nepagrįsti.
BNS kalbinti teisininkai yra sakę, kad bylinėjimasis gali trukti 4-5 metus ir Lietuvai kainuoti 3-4 mln. eurų.
Energetikos ministerija šiuo metu ieško teisininkų bylinėjimuisi arbitraže.
Lietuvos teismų sprendimai pastaruoju metu yra nepalankūs „Vilniaus energijai“, įskaitant ir atmestą įmonės ieškinį dėl 19 mln. eurų permokos už „Gazprom“ Lietuvai tiektas brangias dujas. Teismas šiuo metu nagrinėja bylą, kurioje kaltinimai pateikti buvusiam „Vilniaus energijos“ valdybos pirmininkui Jeanui Sacrestui ir kitiems jos vadovams, o Konkurencijos taryba neseniai skyrė bendrovei 19 mln. eurų baudą.
Be to, prokurorai įtaria „Vilniaus energijos“ vadovus leidus su ja susijusiai įmonei „Bionovus“ pelnytis iš biokuro pardavimų. Kainų komisija praėjusių metų pabaigoje „Vilniaus energijai“ skyrė 0,6 mln. eurų baudą už tai, kad įmonė nepateikė komisijos prašytų ataskaitų.
„Vilniaus energija“ iki 2017 metų balandžio Vilniaus savivaldybės valdomai įmonei Vilniaus šilumos tinklai turi grąžinti Vilniaus šilumos ūkį, kurį išsinuomojo 15-kai metų ir į kurį investavo apie 160 milijonų eurų, o visoje Lietuvoje – per 200 mln. eurų. Tačiau šis procesas gali būti sudėtingas dėl grąžinamo turto vertinimo – šalys jau dabar nesutaria, kas turi skelbti vertintojų konkursą, o veliau jos turės galutinai susitarti dėl turto vertės ir kuri šalis turi sumokėti kompensaciją.
Vilniaus šilumos tinklų stebėtojų tarybos pirmininkas, konservatorius Arvydas Sekmokas BNS anksčiau sakė, jog ginčas dėl grąžinamo turto vertės taip pat gali baigtis arbitražu, tačiau šiuo atveju jo iniciatorė tikriausiai būtų Vilniaus savivaldybė.
„Veolia“ valdoma šilumos tiekimo bendrovė „Litesko“ valdo šilumos ūkius 8 miestuose, kai kuriuos jų ji yra išsinuomojusi 20-30 metų.
