Richas Vestalis vienas pirmųjų pastebėjo, kad Vilistone (Šiaurės Dakotos valstija) reikalai klostosi nebe taip gerai, kaip anksčiau.
Jam priklausantys autobusai atgabena vyrus prie naftos gręžinių, sunkvežimiai vežioja gręžimo vamzdžius, chemikalus.
Bet dabar verslininkas neslepia, kad padėtis – bloga.
Vietos laikraštis „Williston Herald“ kasdien praneša apie regione dirbančių gręžimo bokštų skaičių. Jų prieš metus buvo 181, o dabar liko vos 45.
„Metus galbūt dar išsilaikysime. Paskui čia viskas žlugs“, – Vokietijos leidiniui „Stern“ sakė R.Vestalis.
Staiga tapo turtuoliais
Nedidelis Vilistono miestelis įkurtas tiesiai virš trijų kilometrų gilyje stūksančios uolienos sluoksnio, kuriame, kaip manoma, galėtų būti ne vienas milijardas barelių naftos.
Eiliniai fermeriai tapo milijonieriais, nes savo žemę pardavė gręžimo bendrovėms.
Į Šiaurės Dakotą iš visų Amerikos kampelių pradėjo plūsti laimės ieškotojai.
Kartkartėmis Vilistono pakraštyje, prie „Walmart“ prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje pastatytose palapinėse, įsikurdavo 500 žmonių, nes nebuvo pakankamai butų.
Vėliau atsirado vadinamosios konteinerių gyvenvietės ir palapinių stovyklos darbininkams, kurie už nakvynę mokėjo 25 dolerius.
Šiaurės Dakotos, Montanos, Teksaso ar Oklahomos valstijose išgaunama nafta pavertė Ameriką naująja naftos supervalstybe. Ji atsidūrė vienoje gretoje su Saudo Arabija, kurios šeichai pumpuoja naftą iš dykumų gelmėse glūdinčių telkinių.
Gręžinių – vis mažiau
Tačiau dabar viskas pasikeitė. Naftos barelio kaina sukasi apie 30–35 dolerius ir kol kas mažai prošvaisčių, kad ji pakiltų. O pasiūla visame pasaulyje gerokai didesnė už paklausą.
„Pasaulio rinkai iškilo grėsmė nuskęsti pasiūlos perviršyje“, – neslėpė R.Vestalis.
Amerikai pasekmės gali būti labai skaudžios. Nors naftą išgaunančios bendrovės įsigijo naujos technikos ir pumpuoja vis pigiau, daugelis bendrovių jau negali sudurti galo su galu. Nuo 2014-ųjų pabaigos gręžinių skaičius JAV sumažėjo 68 proc., nebeliko 86 tūkstančių darbo vietų. Šiemet padėtis galėtų dar pablogėti.
Trys didelės naftą išgaunančios kompanijos pranešė, kad savo investicijas sumažins 40–66 proc.
JAV vyriausybė prognozuoja, kad šiais metais kasdien bus išgaunama 700 tūkst. barelių mažiau negu 2015-aisiais. Aišku, nafta ir toliau trykšta: per dieną išsiurbiama apie 9 mln. barelių – kone dvigubai daugiau, nei Amerika išgaudavo 2008 metais.
Nerimo ženklų daugėja
Jei nafta nebrangs, pavojus taip pat laukia ir finansų sektoriaus – JAV naftos pramonė glaudžiai susijusi su kapitalo rinkomis.
Bendrovėms nuolat reikėjo pinigų naujiems gręžiniams. Anksčiau jų gauti buvo paprasta, nes dėl rinkose esančių žemų palūkanų investuotojai patikėjo pinigus pakilimą išgyvenančiam sektoriui, iš kurio tikėjosi gerokai uždirbti.
Naftą išgaunančioms kompanijoms JAV bankai iš viso suteikė 277 milijardus dolerių.
Iš jų 34 milijardus dolerių stebėtojai įvertino kaip abejotinas ar netgi beviltiškas paskolas.
Biržoje kotiruojamų JAV naftos bendrovių vertė nuo 2014-ųjų vidurio sumažėjo daugiau nei trilijonu dolerių. Tad reitingų agentūros jau skelbia pavojų: naftos sektoriumi patikėję investuotojai gali prarasti savo pinigus.
Daugelis ženklų primena 2008 metus, kai Amerikos nekilnojamojo turto rinkos bėdos sukėlė pasaulio finansų krizę.
Dabar daugelis baiminasi panašios grandininės reakcijos: iš pradžių gręžimo bokštai, o paskui – bankai.
Išmoko krizių pamokas
Vilistono verslininkas R.Vestalis jau išgyveno daug krizių.
„Devintajame dešimtmetyje tik per plauką nebuvau sugniuždytas“, – sakė jis.
Tuomet Šiaurės Dakotoje viena po kitos bankrutavo naftos verslovės.
Ir 2008-aisiais per finansų krizę čia tvyrojo spengianti tyla – dirbo tik trys gręžimo bokštai.
Tačiau verslininkas pasimokė, kad gerais laikais būtina rengtis krizei.
Pastaruoju metu jis kiek įmanoma mažiau stengiasi bendrauti su bankais, o investuoti tik savo išteklius.
R.Vestalis tiki, jog kada nors naftos kainos vėl šoktelės į viršų.
Parengė Ona KACĖNAITĖ
OPEC nori derėtis su amerikiečiais
Naftą eksportuojančių šalių organizacija OPEC paragino Jungtines Valstijas prisidėti prie derybų dėl naftos gavybos įšaldymo.
„Kalbuosi su ES, rusais, kinais, kalbuosi beveik su visais, išskyrus JAV. Aš noriu vieno – dialogo“, – sakė OPEC generalinis sekretorius Abdullah al-Badri.
Tačiau Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) vykdomasis direktorius Fatihas Birolas pareiškė, kad JAV išsaugos pirmaujančias pozicijas pagal naftos gavybos didinimo apimtį.
IEA prognozuoja, kad situacija pasaulinėje naftos rinkoje grįš į ankstesnes vėžes 2017 metais – tuomet bus atkurta pusiausvyra tarp paklausos ir pasiūlos.
Agentūros teigimu, tada pradės augti ir naftos kainos.
Bet procesas nebus greitas: ekspertai įspėja, kad būtina atsižvelgti į jau susikaupusias angliavandenilių atsargas.
Tiesa, IEA pareigūnai neatmeta galimybės, kad nafta gali pabrangti ir anksčiau: „Tai gali įvykti, pavyzdžiui, dėl nenumatytų geopolitinių sukrėtimų.“
