Tai taip pat tapo daug metų trukusių kalbų kulminacija, kad amerikiečių energetinis bumas gali suteikti Vašingtonui naują geopolitinį ginklą – leis pristatyti pigesnę energiją sąjungininkams Europoje ir Azijoje, išlaisvinant juos nuo didžiules energetines atsargas turinčio Vladimiro Putino priklausomybės.
Tiesia, čia slypi klasta: pirmasis tanklaivio „Asia Vision“, kurio talpa 100 tūkst. tonų, krovinys iškeliavo į Braziliją, o ne į Europos šalis, kurios mėgina susilpinti rusų įtaką.
„Tai įrodo faktą, kad nors Amerikos virsmas energijos tiekėja ir svarbus norint restruktūrizuoti pasaulinę energetikos rinką, bet savaime netampa geopolitiniu instrumentu, kurį šalys, tokios kaip Rusija, išnaudoja norėdamos pasiekti savo nacionalinius interesus“, – teigia korespondentas Keithas Johnsonas.
JAV energetinis bumas, o dabar ir eksporto erdvės, tai reiškinys privačiame ekonomikos sektoriuje, kuris nėra kontroliuojamas Vašingtono. Amerikiečių diplomatai užsienyje praneša, kad jų nuolat prašo atsiųsti pigios energijos ir jie pavargo aiškinti, jog energetikos verslu užsiima įmonės, o ne valdžios institucijos.
„Įmonėms, siurbiančioms, šaldančioms bei eksportuojančioms dujas, svarbiausia ekonomika, o ne politika. Amerikiečių bendrovės pardavinės dujas įmonėms, galinčioms mokėti daugiau, o ne ten, kur bus naudingiausia JAV politinėms strategijoms“, – sako K.Johnsonas.
Tanklaivis „Asia Vision“ iškeliavo į Braziliją, kadangi tai šaliai buvo reikalingos dujos, kad paleistų elektrines, kurios iki sausros buvo palaikomos hidrogeneratoriais.
Tai nereiškia, jog amerikiečių energetinis bumas neturi teigiamų pasekmių. Pats faktas, kad tam tikru metu papildomi pristatymai taps įmanomais, teikia dividendus nuo energetikos priklausomoms šalims.
„Pavyzdžiui, Lietuva sutaupė milijardus dolerių energetikos srityje: „Gasprom“ peržiūrėjo sutarties sąlygas po to, kai Lietuva pastatė SGD terminalą potencialiam dujų importui iš kitų šaltinių – nors jokių naujų tiekimų ir nebuvo. Pats faktas, kad atsirado galimybė rasti kitus tiekėjus, nepaisant to kokiais kiekiais energija pateks į Europą, yra teigiamas dalykas Europos šalims, metų metus ieškojusioms būdų kaip diversifikuoti energijos tiekėjus“, – tikina K.Johnsonas.
Parengė Kristina Rancaitė
