Algirdas Butkevičius trečiadienį pavedė energetikos ministrui Rokui Masiuliui įvertinti pasiūlymų, tarp jų ir srovės keitiklio statybos, technines galimybes, pranešė Vyriausybė.
A.Butkevičius: į klausmus turi atsakyti ekspertai, o ne politikai
„Viešojoje erdvėje politikai diskutuoja apie įvairias technines priemones, tarp jų ir srovės keitiklio statybą prie sienos su Baltarusija. Tačiau tik šios srities specialistai gali atsakyti, kuri iš priemonių būtų veiksmingiausia. Todėl pavedžiau energetikos ministrui kartu su ekspertais išanalizuoti ir įvertinti technines galimybes dėl keitiklio pastatymo, taip pat įvertinti visų galimų variantų poveikį energetikos sistemai“, – pranešime teigė A.Butkevičius.
Paprašyta patikslinti premjero poziciją, jo atstovė Evelina Butkutė-Lazdauskienė BNS teigė, kad ministras pirmininkas nėra nei už, nei prieš elektros ribojimą iš Baltarusijos: „Siekiama apskritai išsiaiškinti, ar yra kokios techninės galimybės ir jau tuomet spręsti, ką daryti. Tačiau tai bus galima įvertinti, kai į klausimus atsakys ekspertai, o ne politikai“.
E.Butkutės-Lazdauskienės teigimu, būsimomis priemonėmis siekiama paskatinti Baltarusiją laikytis AE saugumo reikalavimų.
Premjero bendrapartietis, Europos reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas BNS anksčiau sakė, kad elektrinės statybos nebus sustabdytos, ir galima tik sušvelninti jos pasekmes.
R.Masiulis: ekspertų pagalbos prašymas nereiškia, jog keičiasi pozicija dėl Astavo AE
R.Masiulis, kuris aplinkines šalis ragina riboti prekybą Astravo AE gaminama elektra, BNS sakė, kad dėl Astravo AE grėsmės Lietuvos politikai daug diskutuoja, tačiau diskusijos nėra paremtos techniniais ir moksliniais argumentais. Anot jo, pavedimas ekspertams įvertinti elektros patekimo ribojimo galimybes nereiškia, kad keičiasi jo pozicija dėl Astravo elektrinės.
„Pozicija nesikeičia, tik reikia suprasti, kad reikalavimas įvertinti susijęs su tuo, kad daug diskutuojama, bet diskutuoja politikai, ne specialistai. Pavyzdžiui, keitiklis siūlomas dažnai kaip geriausia alternatyva, bet KTU mokslininkai pirmadienį pasakė, kad tam reikės baltarusių pritarimo. Tad reikia išsiaiškinti, kokias turime galimybes“, – BNS sakė R.Masiulis.
Anot jo, siekiama, kad šalia Lietuvos būtų statoma tik saugi AE.
R.Masiulis sakė, kad technines priemones bus pavesta įvertinti bendrovei „Litgrid“, kuri savo išvadas turės suderinti su mokslininkais.
Mokslininkas: esama tikimybės, kad elektra iš Astravo pateks į Lietuvą
Kauno technologijos universiteto Elektros energetikos sistemų katedros vedėjas Saulius Gudžius sako, jog esama tikimybės, kad elektros dalis iš Astravo pateks į Lietuvą, kitu atveju reikėtų visiškai atjungti linijas. Anot jo, tai, ar elektra iš Astravo AE pateks į Lietuvos rinką, priklausys nuo pardavėjo, registruoto Lietuvoje.
„Tiems pardavėjams, kurie pardavinės, jeigu rinka su tom trečiosiomis šalimis išliks, niekaip negalime nurodinėti, kiek parduoti. Tam, kad ta rinka egzistuotų, reikalinga fizinė jungtis, ir jeigu ji bus, yra tikimybė, kad elektros dalis iš Astravo pateks į Lietuvą“, – Seime pirmadienį vykusioje politikų ir energetikų diskusijoje kalbėjo S.Gudžius.
Jis be kita ko perspėjo, kad srovės keitiklio statybą reikės derinti su trečiosiomis šalimis.
„Tokio tipo keitikliai nestatomi, kad kažką ribotų, o tam statomi, kad kažką valdytų, gerintų sistemos pralaidumą, suteiktų sistemines paslaugas, pagerintų rinkos sąlygas. Keitiklis, įrengtas Ignalinoje, būtų efektyvus tiktai rinkos reguliavimui. Jeigu rinka su trečiosiomis šalimis veiks, tada tokio keitiklio įrengimas būtų naudingas ir skatintinas (...) ir sudarys sąlygas reguliuoti srautus, bet teigti, kad tos energijos visai nepateks, nėra teisinga, nes mes turėsime užtikrinti įsipareigojimus, sutartis. Taip, kad Astravo elektrinė užpildytų visą rinką ir numuštų kainą, taip nebus“, –
„Jeigu norime visiškai apsisaugoti nuo tos elektrinės įtakos, yra vienas patikimiausias sprendimas – atjungti tas linijas ir tada elektra čia tikrai nepateks“, – pridūrė mokslininkas.
Anot Vyriausybės pranešimo, Energetikos ministerija kartu su ekspertais išvadas turėtų pateikti per mėnesį.
Lietuva ragina kaimynines šalis riboti elektros patekimą iš Astravo AE
R.Masiulis pernai gruodį Latvijos, Estijos, Suomijos ir Lenkijos ministrus paragino riboti elektros patekimą iš šalia Lietuvos statomų Astravo AE bei Karaliaučiaus Baltijos AE. Sausį R.Masiulis susitiko su Estijos ekonomikos ministru, kuris esą palaiko idėją nepirkti elektros iš Astravo AE. Tuo metu Suomija, anot ministro, nepalaiko šios idėjos. Latvijos premjeras Maris Kučinskis taip pat pažadėjo remti Lietuvą, sprendžiant Astravo AE klausimą.
R.Masiulis kovo antroje pusėje ketina kalbėtis ir su Lenkijos energetikos ministru.
Šiuo metu trys Baltijos šalys, Baltarusija ir Rusija yra sujungtos į vieningą energetikos sistemą ir sudaro vadinamąjį BRELL žiedą. Jį suardyti bus įmanoma tik po to, kai Lietuva įgyvendins sistemos sinchronizavimo su Vakarais projektą.
Politinės partijos pasirašė sutarė siekti išvengti Astravo AE grėsmės Lietuvai
Pirmadienį socialdemokratai, liberalai, konservatoriai, „darbiečiai“ bei Valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariai pasirašė komunikatą, kuriame sutarė siekti išvengti Astravo AE grėsmės Lietuvai.
Opozicijai priklausantys politikai norėtų, kad iki gegužės būtų parengtas ir Seime priimtas specialus Lietuvos apsaugos nuo Astravo AE įstatymas, kuriame būtų įtvirtintos techninės priemonės, leisiančios Lietuvai efektyviai apsaugoti elektros sistemą nuo jos elektros, taip pat neatidėliojant pradėti pasirengimą Lietuvos elektros sistemos sinchronizavimui su Vakarais.
Įstatyme būtų numatyta, kad siekiant užtikrinti elektros srautų valdymą elektros perdavimo linijomis iš Baltarusijos, iki 2018 metų Visagino skirstykloje būtų įrengtas nuolatinės srovės keitiklis, bei nutiesta 330 kilovoltų įtampos linija Vilnius-Neris, kad būtų galima išjungti šiuo metu mažai naudojamą 330 kV liniją Vilnius-Molodečnas.
Espo konvencijos šalys narės yra paskelbusios, kad Astravo AE projektas neatitinka konvencijos reikalavimų. Lietuva ne kartą kritikavo Baltarusiją, kad ji neužtikrina projekto, kuris statomas vos 50 kilometrų nuo Vilniaus, saugumo. Minskas atmeta Lietuvos priekaištus, sakydamas, kad atominėje elektrinėje užtikrins aukščiausius saugumo standartus.
Baltarusija teigia, kad pirmasis AE blokas gali pradėti veikti 2018 metais.
