Algirdas Butkevičius trečiadienį pavedė energetikos ministrui
Rokui Masiuliui įvertinti pasiūlymų, tarp jų ir srovės keitiklio
statybos, technines galimybes, pranešė Vyriausybė.
A.Butkevičius: į klausmus turi atsakyti ekspertai, o ne
politikai
„Viešojoje erdvėje politikai diskutuoja apie įvairias
technines priemones, tarp jų ir srovės keitiklio statybą prie
sienos su Baltarusija. Tačiau tik šios srities specialistai gali
atsakyti, kuri iš priemonių būtų veiksmingiausia. Todėl
pavedžiau energetikos ministrui kartu su ekspertais išanalizuoti ir
įvertinti technines galimybes dėl keitiklio pastatymo, taip pat
įvertinti visų galimų variantų poveikį energetikos sistemai“,
– pranešime teigė A.Butkevičius.
Paprašyta patikslinti premjero poziciją, jo atstovė Evelina
Butkutė-Lazdauskienė BNS teigė, kad ministras pirmininkas nėra nei
už, nei prieš elektros ribojimą iš Baltarusijos: „Siekiama
apskritai išsiaiškinti, ar yra kokios techninės galimybės ir jau
tuomet spręsti, ką daryti. Tačiau tai bus galima įvertinti, kai į
klausimus atsakys ekspertai, o ne politikai“.
E.Butkutės-Lazdauskienės teigimu, būsimomis priemonėmis
siekiama paskatinti Baltarusiją laikytis AE saugumo reikalavimų.
Premjero bendrapartietis, Europos reikalų komiteto pirmininkas
socialdemokratas Gediminas Kirkilas BNS anksčiau sakė, kad
elektrinės statybos nebus sustabdytos, ir galima tik sušvelninti jos
pasekmes.
R.Masiulis: ekspertų pagalbos prašymas nereiškia, jog keičiasi
pozicija dėl Astavo AE
R.Masiulis, kuris aplinkines šalis ragina riboti prekybą Astravo
AE gaminama elektra, BNS sakė, kad dėl Astravo AE grėsmės Lietuvos
politikai daug diskutuoja, tačiau diskusijos nėra paremtos
techniniais ir moksliniais argumentais. Anot jo, pavedimas ekspertams
įvertinti elektros patekimo ribojimo galimybes nereiškia, kad
keičiasi jo pozicija dėl Astravo elektrinės.
„Pozicija nesikeičia, tik reikia suprasti, kad reikalavimas
įvertinti susijęs su tuo, kad daug diskutuojama, bet diskutuoja
politikai, ne specialistai. Pavyzdžiui, keitiklis siūlomas dažnai
kaip geriausia alternatyva, bet KTU mokslininkai pirmadienį pasakė,
kad tam reikės baltarusių pritarimo. Tad reikia išsiaiškinti,
kokias turime galimybes“, – BNS sakė R.Masiulis.
Anot jo, siekiama, kad šalia Lietuvos būtų statoma tik saugi
AE.
R.Masiulis sakė, kad technines priemones bus pavesta įvertinti
bendrovei „Litgrid“, kuri savo išvadas turės suderinti su
mokslininkais.
Mokslininkas: esama tikimybės, kad elektra iš Astravo pateks į
Lietuvą
Kauno technologijos universiteto Elektros energetikos sistemų
katedros vedėjas Saulius Gudžius sako, jog esama tikimybės, kad
elektros dalis iš Astravo pateks į Lietuvą, kitu atveju reikėtų
visiškai atjungti linijas. Anot jo, tai, ar elektra iš Astravo AE
pateks į Lietuvos rinką, priklausys nuo pardavėjo, registruoto
Lietuvoje.
„Tiems pardavėjams, kurie pardavinės, jeigu rinka su tom
trečiosiomis šalimis išliks, niekaip negalime nurodinėti, kiek
parduoti. Tam, kad ta rinka egzistuotų, reikalinga fizinė jungtis,
ir jeigu ji bus, yra tikimybė, kad elektros dalis iš Astravo pateks
į Lietuvą“, – Seime pirmadienį vykusioje politikų ir energetikų
diskusijoje kalbėjo S.Gudžius.
Jis be kita ko perspėjo, kad srovės keitiklio statybą reikės
derinti su trečiosiomis šalimis.
„Tokio tipo keitikliai nestatomi, kad kažką ribotų, o tam
statomi, kad kažką valdytų, gerintų sistemos pralaidumą,
suteiktų sistemines paslaugas, pagerintų rinkos sąlygas. Keitiklis,
įrengtas Ignalinoje, būtų efektyvus tiktai rinkos reguliavimui.
Jeigu rinka su trečiosiomis šalimis veiks, tada tokio keitiklio
įrengimas būtų naudingas ir skatintinas (...) ir sudarys sąlygas
reguliuoti srautus, bet teigti, kad tos energijos visai nepateks,
nėra teisinga, nes mes turėsime užtikrinti įsipareigojimus,
sutartis. Taip, kad Astravo elektrinė užpildytų visą rinką ir
numuštų kainą, taip nebus“, –
„Jeigu norime visiškai apsisaugoti nuo tos elektrinės įtakos,
yra vienas patikimiausias sprendimas – atjungti tas linijas ir tada
elektra čia tikrai nepateks“, – pridūrė mokslininkas.
Anot Vyriausybės pranešimo, Energetikos ministerija kartu su
ekspertais išvadas turėtų pateikti per mėnesį.
Lietuva ragina kaimynines šalis riboti elektros patekimą iš
Astravo AE
R.Masiulis pernai gruodį Latvijos, Estijos, Suomijos ir Lenkijos
ministrus paragino riboti elektros patekimą iš šalia Lietuvos
statomų Astravo AE bei Karaliaučiaus Baltijos AE. Sausį R.Masiulis
susitiko su Estijos ekonomikos ministru, kuris esą palaiko idėją
nepirkti elektros iš Astravo AE. Tuo metu Suomija, anot ministro,
nepalaiko šios idėjos. Latvijos premjeras Maris Kučinskis taip pat
pažadėjo remti Lietuvą, sprendžiant Astravo AE klausimą.
R.Masiulis kovo antroje pusėje ketina kalbėtis ir su Lenkijos
energetikos ministru.
Šiuo metu trys Baltijos šalys, Baltarusija ir Rusija yra
sujungtos į vieningą energetikos sistemą ir sudaro vadinamąjį
BRELL žiedą. Jį suardyti bus įmanoma tik po to, kai Lietuva
įgyvendins sistemos sinchronizavimo su Vakarais projektą.
Politinės partijos pasirašė sutarė siekti išvengti Astravo AE
grėsmės Lietuvai
Pirmadienį socialdemokratai, liberalai, konservatoriai,
„darbiečiai“ bei Valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariai
pasirašė komunikatą, kuriame sutarė siekti išvengti Astravo AE
grėsmės Lietuvai.
Opozicijai priklausantys politikai norėtų, kad iki gegužės
būtų parengtas ir Seime priimtas specialus Lietuvos apsaugos nuo
Astravo AE įstatymas, kuriame būtų įtvirtintos techninės
priemonės, leisiančios Lietuvai efektyviai apsaugoti elektros
sistemą nuo jos elektros, taip pat neatidėliojant pradėti
pasirengimą Lietuvos elektros sistemos sinchronizavimui su Vakarais.
Įstatyme būtų numatyta, kad siekiant užtikrinti elektros
srautų valdymą elektros perdavimo linijomis iš Baltarusijos, iki
2018 metų Visagino skirstykloje būtų įrengtas nuolatinės srovės
keitiklis, bei nutiesta 330 kilovoltų įtampos linija Vilnius-Neris,
kad būtų galima išjungti šiuo metu mažai naudojamą 330 kV
liniją Vilnius-Molodečnas.
Espo konvencijos šalys narės yra paskelbusios, kad Astravo AE
projektas neatitinka konvencijos reikalavimų. Lietuva ne kartą
kritikavo Baltarusiją, kad ji neužtikrina projekto, kuris statomas
vos 50 kilometrų nuo Vilniaus, saugumo. Minskas atmeta Lietuvos
priekaištus, sakydamas, kad atominėje elektrinėje užtikrins
aukščiausius saugumo standartus.
Baltarusija teigia, kad pirmasis AE blokas gali pradėti veikti
2018 metais.