Nors abi valstybės formaliai priklauso ir Muitų sąjungai, o kartu su Armėnija, Kazachstanu bei Kirgizija – dar ir Eurazijos ekonominei sąjungai (EAES), atrodo, kad bičiulių nagai lenkti į save. Ir abi yra linkusios kiekviena savo pinigus skaičiuoti atskirai.
Nors vienas kertinių EAES principų yra laisvas pinigų, prekių, paslaugų ir darbo jėgos judėjimas, jį Rusijos ir Baltarusijos „bičiulstė“ ištirpdė lyg tualetinio popieriaus lapelį.
Visi šie „laisvi judėjimai“ tėra ant tirpaus popieriaus surašyta teorija. Realybėje– viskas kitaip.
Nutraukė tiekimą
Prieš keletą dienų Rusijos vicepremjeras Arkadijus Dvorkovičius „Gazprom“ ir „Tatneft“ energetikos koncernams „rekomendavo“ pristabdyti naftos produktų tiekimą Baltarusijai – nebegabenti į ją benzino, dyzelino bei benzino gamybai naudojamos žaliavos.
Kokia šios „rekomendacijos“ priežastis? Smarkai, kone dešimt kartų padidėjęs šių produktų tiekimas baltarusiams per sausį bei vasarį.
Tiekimo proveržis buvo ypač palankus abiems Rusijos energetikos koncernams. Viena, naftos produktų tiekimas Baltarusijai nėra eksportas, kadangi abi valstybės yra tos pačios Muitų sąjungos narės. Tad Rusijos muitinė į Baltarusiją gabenamos žaliavos negali apkrauti eksporto muitais.
Antra, tiekti juos Baltarusijai koncernams yra daug naudingiau, nei parduoti degalus, tarkim, pačios Rusijos degalinėms. Mat Baltarusijoje jų kainos beveik prilygsta europietiškoms, o štai Rusijoje už juos mokama kaina tėra „katės ašaros“.
Tam tikros naudos iš tokios prekybos turėjo ir Baltarusija, nes seniai ir gana sėkmingai reeksportuodavo pigius rusiškus degalus į kitas valstybes. Bet staiga padidėjęs rusiškos žaliavos poreikis, akivaizdu, kas nepatiko valdžiai. Nes Rusijos biudžetas iš tokios bemuitės prekybos negauna ir įplaukų.
Neturi kur trauktis
Baltarusija neturi kito pasirinkimo: ji yra supančiota prekybos su Rusija.
Rusijai ji priversta parduoti plataus vartojimo prekių bei mašinų gamybos įrangos, nors iš tokios prekybos – jokios naudos, nes Rusijos rinką tebėra sukaustęs ekonominis sąstingis.
Minskui vis mažiau naudingas ir „naftinis“ bendradarbiavimas su Maskva. Mat Baltarusija naftą Rusijoje priversta pirkti fiksuotomis kainomis, kurios yra numatytos 2015 metų sausį sudarytose EAES sutartyse.
Pagal šias sutartis rusiškos naftos kainą yra gerokai aukštesnė už pasaulinę, ir Baltarusija už ją priversta smarkiai permokėti.
Be to, atsižvelgdama į EAES sutartis, Baltarusija, mainais į žaliavą, Rusijai turi tiekti pagamintus naftos produktus. Ir parduoti juos taip pat už tas „naftalinines“ kainas, užfiksuotas kone prieš pusantrų metų.
Dėl rublio devalvacijos Rusijai tiekiamų naftos produktų kainos smarkiai susitraukė. Tad akivaizdu, kad Baltarusijai yra daug naudingiau parduoti benziną kitoms valstybėms, o ne Rusijai.
Priekaištai neverti dėmesio
Minskas bandė papriekaištauti Maskvai, kad ši bent jau suskaičiuotų, kiek gi per pastaruosius du mėnesius susitraukė naftos produktų tiekimas į Rusiją. Bet šioji ėmė trepsėti kojomis ir grasinti sankcijomis, esą už kiekvieną toną perdirbtų, bet į Rusiją neatgabentų naftos produktų ji nurėš 5 tonos žaliavos.
Tad vos tik „tėtušis“ Aliaksandras Lukašenka pabandė šiemet šie tiek lengvėliau užsidirbti pinigų, perparduomas rusišką benziną, Maskva ėmė ir užkirto tam kelią, uždrausdama (galbūt – laikinai) eksportuoti naftos produktus į Baltarusiją.
Teigiama, kad perteklinę naftos produktų gamybą turinti Baltarusija pernai iš Rusijos importavo 1,627 mln. tonų žaliavos.
