Pranešta, kad „NordBalt“ jungtimi elektros energija netekės ir penktadienį.
Jungties gedimo priežastys šiuo metu yra nustatinėjamos, gedimas bus pradėtas šalinti nustačius jo priežastį ir vietą.
Vos atsijungus 700 MW galios jungčiai ir sumažėjus į Lietuvą importuojamos elektros kiekiui „Litgrid“ aktyvavo reikiamus rezervus – 300 MW iš Lenkijos ir 400 MW iš Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės.
Elektros vartotojai nepatogumų nepatyrė.
„Geras laikas yra vykdyti jungčių bandymus pavasarį, kai elektros vartojimas mažėja, o pasiūla yra didžiulė dėl pavasarinių potvynių, ir tai užtikrina elektros pasiūlą rinkoje“, – sakė Daivis Virbickas, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius.
Pavasarį tradiciškai Latvijos hidroelektrinės gamina itin daug elektros, o šiais metais vandens lygis yra beveik dvigubai didesnis nei daugiametė norma. Tiesa, nuo rytojaus planiniam remontui išjungiama Karaliaučiaus šiluminė elektrinė.
„NordBalt“ jungties darbas bandomuoju režimu pradėtas vasarį, nuo tada ja perduodama elektra pradėta prekiauti rinkoje. Vos pradėjus eksploatuoti jungtį įprasta, kad jos atsijungimai būna dažnesni, vėliau jų mažėja. Trukmė, per kurią šalinami aukštosios įtampos nuolatinės srovės jungčių gedimai, priklauso nuo gedimo vietos ir priežasties.
Povandeninių ir požeminių kabelių gedimus pašalinti užtrunka nuo kelių dienų iki kelių mėnesių. Pagal Europos elektros perdavimo sistemos operatorius vienijančios asociacijos ENTSO-E duomenis, per 2013 m. kiekviena iš 14 Šiaurės Europoje veikiančių aukštos įtampos nuolatinės srovės elektros jungčių atsijungė vidutiniškai po 9,8 karto. Vidutiniškai pusė atsijungimų įvyko dėl įrangos sutrikimų.
Paskutinį kartą „NordBalt“ jungtis buvo atsijungusi balandžio 6 d. dėl gedimo Klaipėdoje.
