Priešingai, nei tikėjosi daugelis žaliavų prekeivių, Kataro sostinėje Dohoje vykęs didžiųjų naftos eksportuotojų susitikimas baigėsi be jokių susitarimų.
Rusija ir dar kelios valstybės jau seniai tikėjosi įšaldyti naftos gavybą ties šių metų sausio lygiu, kad būtų sumažinta jos pasiūla, kuri jau senokai viršija paklausą.
Dėl šios priežasties nusmukus kainoms daug juodąjį auksą eksportuojančių šalių sunkiai suduria galą su galu.
Tačiau susitarti dėl gavybos ribojimo nepavyko. Didžiausiu kliuviniu tapo Iranas, neseniai grįžęs į pasaulinę naftos rinką po to, kai valstybei buvo atšauktos tarptautinės sankcijos.
Teheranas kol kas atsisakė mažinti naftos gavybą ir į susitikimą Dohoje savo atstovo nesiuntė.
Savo ruožtu Saudo Arabija pareiškė, kad derybose dėl naftos gavybos įšaldymo turi dalyvauti visos Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) narės, įskaitant Iraną.
Anksčiau Saudo Arabija tvirtino pasirengusi pasirašyti susitarimą dėl naftos gavybos įšaldymo net tuomet, jei tokio žingsnio nežengtų Iranas.
Pastarąsias kelias savaites naftos kainos augo, nes daugelis prekeivių tikėjosi, kad Dohoje eksportuotojams pavyks apriboti gavybą. Todėl pasklidus prastoms žinioms juodasis auksas iškart ėmė pigti.
Palyginti su penktadieniu, naftos barelio kaina pirmadienį vienu metu buvo nukritusi daugiau nei 6 proc., tiesa, vėliau stabilizavosi.
Užtat smuktelėjo kai kurių naftą eksportuojančių valstybių valiutų kursai ir pabrango auksas – jis laikomas saugia investicija tuo metu, kai kituose sektoriuose daug kas neaišku.
Pažaboti naftos kainų nuosmukį siekiančios Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas dar praėjusią savaitę aiškino, kad nuo šiol nafta brangs, kol jos barelio kaina 2018-aisiais pakils iki 65 JAV dolerių.
Po nepavykusių derybų jis pareiškė, kad dabartinės naftos kainos (vakar „Brent“ barelis kainavo 41,7, WTI – 38,96 dolerio) Rusijai yra priimtinos.
„40–60 dolerių naftos barelio kaina dabartinėmis sąlygomis veikiausiai yra normali tiek biudžetui formuoti, tiek naftos sektoriui.
Rusijos naftos bendrovės gali atidėti kai kurių projektų įgyvendinimą, tačiau produkcijos pertekliaus sąlygomis tai – ne tragedija“, – aiškino A.Novakas.
Tiesa, Rusijos rublis vakar pastebimai atpigo tiek dolerio, tiek euro atžvilgiu.
Antai „Sberbank“ dar prieš derybas Dohoje pateikė įdomią prognozę: jei naftos gavyba bus apribota, doleris kainuos 62–65 rublius, jei ne – 70–75 rublius.
Šios dienos Rusijos centrinio banko kursas – 68,27 rublio už dolerį ir 77,13 už eurą. Tad arčiau antrosios prognozės.
„Sunku patikėti, kad po susitikimo Dohoje naftos kaina viršys 40 dolerių už barelį.
Tokiu atveju dolerio kursas perkops 70 rublių ribą, nors vargu ar ilgam“, – spėjo „Societe Generale“ kontroliuojamo „Rosbank“ analitikas Jevgenijus Košelevas. (BNS, „Rbc.ru“, LR)
Laukia pakilimas
Nerijus Mačiulis
„Swedbank“ ekonomistas
„Gavybos įšaldymas dabartiniu lygiu būtų labiau simbolinis žingsnis, rodantis sugrįžtančią OPEC galią ir norą reguliuoti kainas.
Tačiau daugelis susitikime dalyvavusių valstybių jau dabar naftą išgauna didžiausiais pajėgumais ir turi mažai galimybių juos didinti.
Kovo mėnesį pasaulyje naujų naftos ir dujų gręžinių skaičius buvo sumažėjęs iki 1551 – nuo 2014 metų lapkričio sumenko 58 procentais. Vien JAV naujų naftos gręžinių skaičius sumažėjo beveik 80 procentų.
Mažiau naftos bus išgaunama ir Kanadoje, Meksikoje, Šiaurės jūroje.
Kovą pasaulinė naftos gavyba toliau mažėjo ir jau buvo 1 proc. mažesnė nei praėjusių metų vasarą pasiekto piko metu. Tuomet per dieną naftos buvo išgaunama 2 mln. barelių daugiau nei suvartojama. Dabar šis atotrūkis jau sumažėjo iki mažiau nei milijono barelių per dieną.
Rekordinės naftos atsargos bei galimas pasiūlos didėjimas iš Saudo Arabijos ir Irano gali trumpam nuspausti naftos kainą žemyn.
Bet kuriuo atveju „Swedbank“ prognozuoja, jog labiausiai tikėtina, kad kitų metų pabaigoje naftos kaina artės prie 70 dolerių už barelį kainos.“
